Partijų veidai, viliodami rinkėjus bei žadėdami nuversti kalnus, pažaboti korupciją, patys nė neketina dalyvauti savivaldos rinkimuose. Tiesa, partijų etiketėmis tapę politikai pamiršta paminėti ir savo bei bendražygių prieš Lietuvą nukreiptus veiksmus, tačiau savo mundurą bando skalbti kaltindami visus aplinkui.
Dirba prieš Lietuvą
Artėjant savivaldybių rinkimams politikai neretai ne tik pamiršta elementariausią etiką, bet ir vykdo dezinformuojančias kampanijas. Pavyzdžiui, „sveiko proto dešiniaisiais“ pasivadinę susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio vadovaujami liberalai žada toliau imtis masinės privatizacijos, plėtoti krepšelių sistemą darželiuose, kurti „šurmuliuojančias mokyklas“ ir reitinguoti gydymo įstaigas. Tiesa, daugelis šių ir taip tuščių pareiškimų atrodytų visai kitaip, jei patys plakatuose besišypsantys partijos vedliai (beje, daugelis jų nė neina į rinkimus) atsiskaitytų už jau nuveiktus darbus.
Bene labiausiai tuo, ar dešinieji tikrai sveiko proto, abejoti verčia Europos Parlamente sėdinčio liberalų deleguoto Leonido Donskio veikla. Mat šis niekada nepraleidžia progos skųsti Seimo priimtus įstatymus Europai, pavyzdžiui, dėl draudimo propaguoti homoseksualų santykius. Vis dėlto partijos vadas E.Masiulis tikina, kad Lietuvos skundikas taip nuoširdžiai atstovauja visų liberalų siekiams.
„Mes reikalausime iš tų žmonių, kurie bus išrinkti, kad būtų įgyvendinama mūsų programa. O atskaitomybė yra – turime partijos tarybos posėdžius kas tris mėnesius, kuriuose privalomos ir europarlamentarų ataskaitos. Jei dėl L.Donskio – jis atstovauja liberalioms vertybėms. Aš suprantu, kad yra ir kitaip galvojančių žmonių“, – teisino savo partietį E.Masiulis.
Žemę – svetimiems
Plačiai nuskambėjo ir liberalų pareiškimai, kad būtina kuo greičiau panaikinti draudimus pirkti žemę Lietuvoje užsieniečiams.
E.Masiulis ir toliau įsitikinęs, kad užsieniečiai Lietuvoje tvarkysis geriau nei mūsiškiai.
„Mes draudimui nepritarėme prieš 7 metus, manome, kad Lietuvai nereikėjo prašyti pereinamojo laikotarpio. Praėjo pakankamas laiko tarpas, kai Lietuvos ūkininkai galėjo lengvatinėmis sąlygomis įsigyti sklypus. O dalis žemių atsiduria biznio verteivų rankose, jie nori atsiradus galimybei žemę parduoti užsieniečiams. Ir dabar matosi, kad įstatymai netobuli, nes realiai užsieniečiai įvairiais būdais tos žemės turi. Tai parodo, kad draudimai apeinami“, – kodėl nebereikia draudimų, paaiškino ministras.
Atkirsti nuo pasaulio
Turbūt nelemtas sutapimas, kad ministro vadovavimo metu bankrutavo net dvi skrydžių bendrovės – „FlyLAL“ ir „Star1“. Europos Komisijos statistikos biuro duomenimis, Lietuvoje skrydžių 2009–aisiais, kai vyko „VEKS 2009“ renginiai, sumažėjo 30 procentų – daugiausia Europoje. Nors E.Masiulis pripažino, jog praradome šimtus milijonų, tikino, kad jo ministerija už tai neatsakinga.
„Ministro pareigas pradėjau eiti 2008 metų gruodžio 9 dieną, o gruodžio 10–ąją gavau prašymą nupirkti 100 mln. litų skolų už 1 litą. Tai per dieną įmonės nebankrutuoja. Dėl antrojo – vežėjas neatlaikė konkurencinės kovos. Galėčiau prisiimti atsakomybę, jei tai būtų valstybinė kompanija, bet ministerija už privatų verslą neatsako. Aišku, tai Lietuvai kainavo daug. Bet klaidingi sprendimai buvo padaryti 2005–aisiais, kai nuspręsta valstybines avialinijas privatizuoti. O po „FlyLAL“ bankroto buvo dedamos visos pastangos bandant atnaujinti susisiekimą su Europos miestais“, – gyrėsi jis.
Tyrimai – be rezultatų
E.Masiulis dar pernai paskelbė, jog ministerija atlikusi tyrimą rado, kad kelių tiesėjai galbūt savinasi pinigus į asfaltą dėdami mažiau medžiagų nei būtina. Tačiau kas tie kaltieji – pats E.Masiulis iki šiol nesiteikė atskleisti. Esą viską tikrina teisėsauga.
„Tyrimas nesibaigė. Teisėsaugos institucijos jį vykdo. Bet jos mūsų neinformuoja. Nenorėčiau nieko kaltinti, tačiau faktas, kad kai kur nebuvo padėta tiek medžiagų, kiek turėjo būti. Atsakingi turi būti tie, kurių parašai buvo padėti „priimant“ objektus. Jei nustatomi atsakingieji, galima formuluoti ir reikalavimus atlyginti žalą. Mes tą darysime“, – tik žadėjo jis.
Nors daugelis liberalų veidų į savivaldybių rinkimus nesiveržia, jų darbai yra pavyzdys savo partiečiams.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius į istoriją įeis dėl švietimo reformų, pastūmėjusių daugelį gabių studentų dingti iš Lietuvos. Mat studijų kainos, švelniai tariant, šoktelėjo iki 18 tūkst. litų, o valstybės įvestos neva garantuojamos paskolos mokslui kainuoja keliskart brangiau, nei skolintis būstui.
Petras Auštrevičius, pagarsėjo kaip nusipelnęs euroderybininkas, išderėjęs Lietuvai svarbiausių įstatymų leidybos teisės perdavimą ES ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymą.
Leonidas Donskis, pagarsėjo tuo, jog vos atvykęs į europarlamentą ėmė skųsti Lietuvą dėl to, kad mūsų šalyje priimami įstatymai, turintys saugoti vaikus nuo homoseksualų propagandos, ir dėl to, jog ši propaganda gali grėsti kalėjimu.
Kęstutis Glaveckas, net ir būdamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku, sukėlė masinę paniką visoje Lietuvoje leptelėjęs, kad litas įvedant eurą bus devalvuotas – žmonės puolė pirkti eurus.
Gvidas KARČINKAS
