Matydamas Lietuvos archyvų departamento direktotiaus V. Grigoraičio veidą (ž.foto “Lietuvos žinios”(2007 10 30)) suvoki, kad Literatūros ir meno archyvo išardymas , o iš tikrųjų likvidavimas, palaisvinant pastatatą “prestižinėje” vietoje, yra brutalių ir savanaudiškų valdininkų darbas. Direktoriaus V.Grigoraičio patikinimas, jog pastato Mindaugo g. nesirengiama privatizuoti, nes tai draudžia įstatymai, sukelia vien skaudų juoką, nes primena šv. Jokūbo ligoninės bei greitosios pagalbos centro pardavimus ir visiškai “šviežią” Lietuvos pašto įvykdytą nusikaltimą – kultūros paveldo objekto šv. Jono g. (Pacų ir A. Sapiegos rūmų) pardavimą svetimai valstybei.

Visiska nesamone reorganizuoti literaturos ir meno archyva, dings daug archyve saugomu duomenu,o zmones ten dirbantys yra su tikrai aukstu issilavinimu. Zmonems protas susimaise jeigu turim tai ka mazai turi kitos salys tai butina sunaikinti, nors skundzemes, kad esame labai skurdi valstybe, bet jai butu statoma daugiau tetru, koncertu saliu vietoi visokiausiu akropoliu tai gal viskas butu kitaip. Taigi sis archyvas yra labai svarbus!

Gaila labai,matosi pilnas vyriausybes dabartines priesiskumas Lietuvos kulturai,svietimui,tautinei atminciai,gal galima butu perduot archyva Vilniaus Universitetui ,jei taip tai isliktu viskas,kas kitais atvejais prapuls,o jei mes kalbam apie Vilniaus Universiteta su jau nacionaliniu statusu tai butu pateisinama ir tikslinga to archyvo perdavimas jam.

Būtų gaila, geras buvo archyvas ir darbuotojos puikios.