Prezidentūroje tradiciškai, o šiemet jau 20-ąjį kartą, įteiktos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos. „Kūryba yra tiesiausias kelias į laisvę. [...] Menas yra ne tam, kad būtų mėgstamas, o tam, kad atspindėtų ir keistų mus, darytų mus geresniais“, – pirmą kartą pasveikindama kultūrininkus kalbėjo šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Ji paragino dažniau prisiminti lietuvių kūrėjus.
Prezidentė vakar savo kalboje pabrėžė, kad Lietuvoje kultūra buvo puoselėjama net ir nutrūkus nepriklausomybės gijai.
„Lietuva ir kūryba – vienareikšmiai žodžiai. Nuo neatmenamų laikų mūsų protėviai kūrė valstybę, puoselėjo savąjį kraštą. Tai kasdien darome ir mes. [...]
Du dalykai – Laisvė ir Kūryba – yra neįkainojami, neišmatuojami, neaprėpiami. Jie būtini mūsų tautos ir piliečių bendruomenės visaverčiam buvimui pasaulyje. Būtini, kad galėtume jaustis orūs ir stiprūs. [...]
Menas yra veidrodinis atspindys visų šio pasaulio spalvų: ir šviesių, ir tamsesnių. Kultūringa šiuolaikiška tauta yra ta, kuri ne tik geba atpažinti taurumo apraiškas, bet ir priima karčią kritiką, kartais net negailestingą, ir iš jos pasimoko. Didžiųjų kūrėjų darbai mums atveria ir tai, ko niekada nebuvome patyrę, ir tai, ko nesitikėjome. [...]
Didieji kūriniai visų pirma moko tolerancijos ir atjautos kitam“, – kalbėjo Prezidentė D. Grybauskaitė.
Laureatus ir apskritai visus kultūrininkus pasveikino Kultūros ministras.
„Dauguma iš laureatų yra garbaus amžiaus ir subrendę kaip menininkai anoje Lietuvoje, išskyrus Rolandą Kazlą. Šiandien šviesi diena. [...] Mūsų valstybė šiandien išdidi – pagerbia save apdovanodama šešis iškilius savo kultūros žmones. Galėčiau daugiau papasakoti apie tas sąlygas, kuriomis kūrė šios dienos laureatai. Nuogąstauju, kad ne vienas čia sėdintis, turėdamas savo patirtį, galėtų pasakyti ne mažiau.
Tik norėčiau pakviesti pamąstyti, kiek kūrinių prasmego nebūtin dar neužgimę, kiek filmų sudulkėjo lentynose, kiek išniekintų literatūros darbų iškarpytų, kiek stalčiuose dulkančių fotografijų, nepastatytų spektaklių, kiek nuostabių, žaižaruojančių idėjų užsmaugta pačioje užuomazgoje suvokiant, kad gal nepraeis, nepatiks. Kalbu apie aną laiką, iš kurio atėjo šitie žmonės“, – savo kalbą pradėjo Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis.
Kultūros ministras taip pat akcentavo, kad „kultūra – tai pasaulio gyvybės palaikymas ir dvasios atspara“.
„Ar būtų pasaulį ištikusi tokia krizė, jeigu būtų užtekę kultūros?“ – retoriškai klausė jis.
R. Vilkaitis pridūrė, kad šiandien pagerbiami kūrėjai, kurie „stovi dirbtuvėse prie molbertų, kuria filmus už juokingai mažas sumas, rašo knygas, už apgailėtinai mažus honorarus“.
„Šiandien tų šešių asmenyje pagerbiame visus šokančius, vaidinančius, muzikuojančius, mąstančius ir dvejojančius. Tokius priklausomus, tokius pažeidžiamus ir tokius stiprius savam trapume. Visus, kuriančius pirminį – bazinį – stebuklą, išaustą iš nemigos, svajonių, lūkesčių, scenos dulkių ir dažų kvapo, žvaigždžių spindėjimo erdvėj, iš akmenį kalančio skulptoriaus prakaito kvapo, iš nevilties ir darbo, darbo, darbo, sukuriančius tai, kas priverčia veikti spausdinimo mašinas ir kopijavimo aparatus, pripildo tuščias laikmenas ir kompiuterinius tinklus, įsuka didžiules lėšas, iš kurių sugrįžta mažytė dalis – tik duonai“, – antradienį kalbėjo Kultūros ministras.
„Ypač džiugu, kad net šio sunkmečio sąlygomis mūsų valstybė tegerbia kultūrą ir menininkams tebeskiria premijas. Man sunku patikėti, kad prieš tris dešimtmečius tapęs persona non grata, esu prisimenamas ir gavau šį apdovanojimą. [...]
Daug idėjų liko idėjomis ir daug minčių liko neįgyvendinta. Džiaugiuosi, kad esu pagerbiamas nepriklausomoje Lietuvoje“, – sakė vienas iš laureatų, režisierius J. R. Jurašas.
Šių metų premijų laureatams grojo styginių kvartetas „Chordos“.
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo ceremoniją tiesiogiai iš Prezidentūros transliavo Lietuvos televizija.
Vertinimo komisijos pirmininkas istorikas Alfredas Bumblauskas, kaip pranešė Kultūros ministras, dėl ligos premijų įteikimo ceremonijoje dalyvauti negalėjo.
Komisija buvo paskelbusi, kad Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis pagerbiami režisieriai Almantas Grikevičius ir Jonas Rimgaudas Jurašas, fotomenininkas Romualdas Rakauskas, menotyrininkė Marija Matušakaitė, poetė Ramutė Skučaitė ir aktorius Rolandas Kazlas.
Režisierius A. Grikevičius premijos nusipelnė už viso gyvenimo nuopelnus, režisierius J. R. Jurašas – už modernios teatro kalbos kūrimą, legendos sugrąžinimą į šiandieninę Lietuvą, fotografas R. Rakauskas – už fotografijos meno poetinį įtaigumą, menotyrininkė M. Matušakaitė – už autentiškas senosios Lietuvos dailės atodangas, rašytoja R. Skučaitė – už mažų ir suaugusių žmonių pasaulio vienybę, už žodžio skaidrumą, aktorius Rolandas Kazlas – už tragiškąsias ir komiškąsias teatro dermes, už kūrybinį principingumą.
104 tūkst. litų vertės premijos, laureato diplomai ir ženklai iškilmingai teikiamos Prezidentūroje Vasario 16-osios proga.
Nuo 1989 metų teikiamos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet skiriamos Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjams už reikšmingiausius pastarųjų penkerių metų kūrinius.
Lrt.lt primena, kad pernai buvo pagerbti šie laureatai: Veronika Povilionienė, Antanas Gailius, Raminta Šeršnytė, Deimantas Narkevičius, Vanda Juknaitė ir Rūta Staliliūnaitė-Matulionienė.
Monika Kutkaitytė
