Niekada neturėjau progos daryti to, kas britų paaugliams prilygsta „perėjimo“ ritualui – lytinio švietimo pamokoje iš folijos paketėlio išimti prezervatyvą iš uždėti jį ant banano. Tik tada, kai man buvo 27 metai, pagaliau galėjau tai padaryti, bet visai kitokiu lygiu. Aš nemokėjau uždėti prezervatyvo. Teko to mokytis.
Maždaug 15 naujai apmokytų lytinio švietimo pedagogų ir aš sėdėjome prie savo kompiuterių, su prezervatyvu užmaukšlintais bananais rankose. „Mes dažnai naudojame prezervatyvus su kvapu, – paaiškino mokytojas per „Zoom“, – nes malonus kvapas yra šiek tiek patrauklesnis nei įprastų prezervatyvų.“
Jis pažvelgė į dalyvių išraiškas ir akivaizdžiai pastebėjo, kad kai kurie iš jų atrodė pasyvūs. „Labai svarbu, kad tai darydami neatrodytumėte ir nesijaustumėte niūrūs“, – sakė jis. „Jūs nenorite, kad jaunimas matytų jūsų niūrią veido išraišką, kai skatinate juos naudoti prezervatyvus.“
Daugelis tėvų gali jausti panašų niurzgumą, kai bando kalbėtis su savo vaikais apie fizinį intymumą, nors požiūris į lytinį švietimą įvairiose šalyse ir šeimose gali labai skirtis, rodo tyrimai.
Didžiosios Britanijos tėvų dalyvavimo lytiniame švietime tyrimų apžvalga parodė, kad, pavyzdžiui, jie dažnai jaučiasi sumišę ir baiminasi, kad jiems trūksta įgūdžių ar žinių, kaip kalbėti su savo vaikais tokia tema. Tačiau toje pačioje apžvalgoje taip pat nustatyta, kad tokiose šalyse kaip Nyderlandai ir Švedija tėvai nuo mažens atvirai kalbėjosi su savo vaikais apie seksą ir kad galbūt dėl to paauglių nėštumai ir lytiškai plintančios ligos pasitaikydavo daug rečiau nei Anglijoje.
Tėvai, kurie jaučiasi nepatogiai kalbėdami apie seksą, gali atsidurti sunkioje padėtyje. Daugelis tėvų norėtų, kad jų vaikai žinotų, kad jie gali kreiptis į juos su klausimais ir problemomis, ypač skaitmeniniame amžiuje, kai vaikai vis jaunesni susiduria su grafiniu internetiniu turiniu. Tačiau vaikams gali būti sunku nuspręsti, kada ir kaip klausti tėvų apie seksą.
Montklairo valstijos universiteto visuomenės sveikatos profesorė Eva Goldfarb apžvelgė literatūrą apie pastaruosius 30 metų visapusiško lytinio švietimo. Nors apžvalgoje pagrindinis dėmesys skiriamas mokykloms, E. Goldfarb teigia, kad jos tyrimas taip pat naudingas ir tėvams. Viena iš pagrindinių įžvalgų yra ta, kad lytinis švietimas turi teigiamą, ilgalaikį poveikį, pavyzdžiui, padeda jauniems žmonėms užmegzti sveikus santykius. Jos patarimas tėvams yra nepraleisti ir neatidėlioti šių pokalbių.
„Pradėti reikia anksčiau, nei manote“, – sako ji. „Net su labai mažais vaikais galite kalbėti apie kūno dalių ir funkcijų pavadinimus, kūno vientisumą ir jo kontrolę."
Tiesą sakant, tėvai linkę lengviau kalbėtis su savo vaikais apie seksą, kai šie pokalbiai prasideda nuo jauno amžiaus ir kai šie pokalbiai atsiranda natūraliai, rodo tyrimai. Atvirai ir nuoširdžiai atsakydami į mažų vaikų klausimus, galite sukurti teigiamą modelį, dėl kurio vėliau bus lengviau kalbėti apie sudėtingesnes problemas.
Šis žingsnis po žingsnio metodas taip pat gali būti naudingas vaikams, nes jie supranta savo kilmę ir tapatybę. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad spermos donorystės pagalba gimę vaikai, kurių tėvai nuo pat pradžių tai aiškino knygomis ir pasakojimais, savo kilmę vertino pozityviau nei tie, kurie sužinojo vėliau.
Tiems tėvams, kurie nori kalbėti su vaikais sekso tema, bet nežino, kaip tą padaryti, tyrimai parodė keletą būdų, kaip pradėti.
Koks buvo tavo paties lytinis švietimas?
Per pastaruosius kelerius metus kalbinau dešimtis lytinio švietimo pedagogų savo knygoje, griaunančioje mitus apie seksą. Beveik visi jie vieningai teigia, kad prieš kalbant su vaikais apie seksą pirmiausia reikia išsiaiškinti savo žinias lytinio švietimo tema.
Daugybė tyrimų ir apklausų rodo, kad suaugusieji dažnai nežino tiek daug apie seksą ir kūną, kiek norėtų, ir netgi gali turėti visiškai netikslių minčių, pagrįstų mitais ar spėlionėmis. Pavyzdžiui, daugelis žmonių visame pasaulyje klaidingai mano, kad moters mergystės plėvės būklė gali parodyti, ar mergina yra nekalta. Tai mitas, kuris neturi mokslinio pagrindo.
Tėvų žinių lygis gali labai skirtis. Pavyzdžiui, Namibijoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad daugelis tėvų nekalbėjo su savo vaikais apie seksą, nes patys jautė, kad jų žinios apie žmogaus seksualumą ar gebėjimas tai paaiškinti yra nepakankami. Tačiau Kinijoje atlikta beveik 2000 mažų vaikų tėvų apklausa parodė, kad pačių tėvų seksualinės žinios ir lytinis švietimas apskritai buvo geri, nors jie buvo mažiau išmanantys vaiko raidos klausimus, todėl jiems buvo sunku veiksmingai iškomunikuoti informaciją apie seksą.
Kai kurie respondentai iš Namibijos taip pat vengė šios temos, nes seksą laikė tabu arba manė, kad tai paskatins jaunus žmones mylėtis. Tačiau tai tėra dar vienas mitas, kuris gajus visame pasaulyje. Reikia paminėti, kad tai dažniausiai siejama su įsitikinimu, kad mokymas susilaikyti nuo sekso iki santuokos yra geriausias būdas apsaugoti jaunų žmonių sveikatą ir saugumą.
Tačiau tyrimai parodė priešingai. Įrodyta, kad neveikia taktika tiesiog liepti paaugliams nesimylėti. Amerikos pediatrų akademija apžvalgoje švietimo programas, kurios skatina tik susilaikymą, vadina „neveiksmingomis“. Apžvalga taip pat rodo, kad visapusiškas lytinis švietimas padeda užkirsti kelią paauglių nėštumui ir lytiškai plintančioms ligoms.
Tiesą sakant, kai tėvai, o ypač motinos, kalbasi su savo paaugliais vaikais apie seksą, paaugliai dažniau atidėlioja savo pirmą kartą ir renkasi saugesnį seksą, ypač mergaičių atveju. Didžiosios Britanijos šeimų tyrimas rodo, kad į pokalbius svarbu įtraukti ir tėvus.
Trumpai tariant, yra didesnė tikimybė, kad jaunuoliai apsisaugos užsiimant seksu, jei su jais kalbėsitės.
Tačiau gali būti naudinga perfrazuoti, ką tiksliai tėvai laiko lytiniu švietimu. Suomijoje mokslininkai atliko eksperimentą, kurio metu lytiškumo ugdymo pavadinimą pakeitė į „Kehotunnekasvatus“ – „kūno emocijų ugdymas“ – ir įvertino ankstyvojo ugdymo specialistų ir tėvų nuomonę apie šį terminą.
Daugumai patiko nauja frazė, nes ji buvo „neutralesnė“. Tyrėjai pažymi, kad „viena problema, trukdanti vaikų lytiškumo ugdymo skatinimui, buvo terminų, neturinčių suaugusiųjų konotacijų, trūkumas“, ir kad vartodami į vaiką orientuotus žodžius, daugelis iš mūsų gali lengviau kalbėti.
„Tai nėra išsisukinėjimas, tačiau tai gali padėti suaugusiesiems“, – rašo autoriai.
Tačiau tokie pokyčiai gali būti susiję su rizika. Viename Indijoje atliktame tyrime pastebėta, kad vienos lytinio švietimo programos pavadinimo pakeitimas „gyvenimo būdo ugdymu“ davė priešingų rezultatų, o lytinio švietimo darbotvarkė buvo pašluota „po kilimu“.
Perfrazuojant ar nuslėpus sekso ir seksualinio vystymosi žodyną kalbant su jaunais žmonėmis, taip pat kyla pavojus, kad originalūs žodžiai gali būti netyčia sutepti gėda.
Žingsnis po žingsnio
Tėvams, kurie nežino, kada ir kaip pradėti šiuos pokalbius, gali būti naudinga ieškoti medžiagos mokykloms. 2016 m. Jungtinėje Karalystėje atliktame tyrime tėvai, kuriems buvo parodytos knygos, naudojamos jų vaikų lytinio švietimo pamokoms, jautė, kad jie geriau supranta šią temą, taip pat pranešė, kad dėl to jie labiau pasitikėjo kalbėdami su savo vaikais apie seksą. Eva Goldfarb teigia, kad tėvams taip pat gali būti naudinga iš anksto susitikti su savo vaikų lytinio švietimo mokytojais ir gauti informacijos apie tai, ko jų vaikai mokysis mokslo metų pradžioje.
Tarptautinės lytinio švietimo gairės, pavyzdžiui, UNESCO išleistas išsamus, įrodymais pagrįstas vadovas, taip pat gali būti geras atspirties taškas tėvams, ieškantiems amžių atitinkančių patarimų. UNESCO vadovas naudoja pagrindines, aiškias idėjas apie kūną ir sveikus santykius kaip statybinius blokus, o ne kaupia visa tai vienam dideliam pokalbiui. Pavyzdžiui, 5-8 metų vaikui viena esminė mintis yra ta, kad „kiekvienas turi teisę nuspręsti, kas, kur ir kokiu būdu gali liesti jo kūną“.
Paaugliams pokalbiai gali apimti diskusijas apie emocinę sveikatą, pvz., ką reiškia prisiimti atsakomybę už save ir kitus, arba būdus, kaip atremti bendraamžių spaudimą, taip pat pateikti konkrečios informacijos apie prezervatyvus ir kitas kontraceptines priemones, rašoma UNESCO vadove.
Nustatyta, kad vienas veiksnys yra stebėtinai galingas lytinio švietimo srityje, tačiau jis išlieka palyginti mažai naudojamas: malonumas. Nauja sisteminga sveikatos intervencijų, apimančių malonumą, apžvalga parodė, kad sekso malonumo paaiškinimas gali paskatinti saugesnius įpročius. Nustatyta, kad programos, kurios mokė žmones siekti seksualinio malonumo, pagerino prezervatyvų naudojimo apimtis, nei tos, kuriose dėmesys buvo skiriamas nesaugių lytinių santykių pavojams.
„Verta pakalbėti ir apie teigiamus dalykus, nesusijusius su apsauga, pavyzdžiui, kaip naudojant prezervatyvą gali būti smagu ir kaip tai padeda užmegzti ryšį su partneriu“, – sako Mirela Zaneva, viena iš tyrimo autorių ir Oksfordo universiteto eksperimentinės psichologijos mokslų daktarė.
M. Zaneva pastebėjo, kad kalbose apie seksualinį švietimą malonumas dažniausiai minimas mažai arba visai nėra minimas. Tai reiškia, kad jei jūsų vaikas negirdi apie malonumą iš jūsų, labai tikėtina, kad jis apie tai negirdi ir iš mokyklos.
Ji pažymi, kad tyrime dalyvaujantis visuomenės sveikatos projektas „Pleasure Project“ siūlo daugybę praktinių patarimų, kaip įtraukti malonumą į diskusijas su jaunais žmonėmis apie seksą. „Iki šiol įrodyta, kad kalbos apie malonumą gali padėti jauniems žmonėms užsiimti saugiu seksu, turėti daugiau žinių ir pozityvaus požiūrio apie seksą, taip pat daugiau pasitikėjimo savimi“.
Patikimų šaltinių paieška
Tėvai paprastai yra pagrindinis mažų vaikų lytinio švietimo šaltinis, tačiau paaugliai dažniausiai naudojasi daugeliu informacijos šaltinių, pavyzdžiui, bendraamžių, mokytojų ir populiariosios kultūros formuotojų. Ir tėvai gali būti ne vieninteliai, kurie gali jaustis nepatogiai, kalbant apie seksą. Airijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad nors anksčiau tėvų nežinojimas buvo pagrindinė kliūtis atviroms diskusijoms apie seksą, šiais laikais jaunuoliai buvo linkę blokuoti šias kalbas, teigdami, kad jau žino faktus, susierzindami pradėjus kalbą apie seksą ar net išeidami iš kambario. Tai nereiškia, kad tėvai turėtų vengti šios temos, tačiau tai parodo, kaip svarbu pokalbius suformuluoti taip, kad visi jaustųsi patogiai.
„Praneškite savo vaikui iš anksto, kai norite aptarti ką nors subtilaus, galimai gėdingo ar sudėtingo. Taip jis nesijaučia užkluptas ir labiau tikėtina, kad bus pasiruošęs ir pasikalbės su jumis", – sako E. Goldfarb. .
Susikaustymo įveikimas gali pasirodyti net išlaisvinantis. Juk seksas ir sveiki santykiai – arba, kaip tai vadina suomių tyrinėtojai, „kūno emocijos“ – yra svarbūs bet kuriame suaugusiojo gyvenimo etape. Jauni žmonės yra tos kelionės pradžioje ir turi galimybę apibrėžti vertybes, įpročius ir prioritetus, kurie jiems gali būti naudingi visą gyvenimą ne tik intymiose situacijose, bet ir saugiai ir dėmesingai keliaujant per pasaulį.
Šaltinis: BBC Autorė: Sophia Smith Galer, „Loing It: Sex Education for the 21st Century“ knygos autorė
