„Kiekvienas anksčiau Kūčias švęsdavo taip, kaip galėjo ir išgalėjo: pavyzdžiui, 12 patiekalų nebuvo griežtai reikalaujama, ši tradicija nėra tokia sena. Dar XVII-XIX a. sakydavo, kad reikia valgyti 5,7 arba 9 patiekalus – nelyginį, maginį, skaičių“, – tv3.lt kalbėjo Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto profesorius Jonas Mardosa.
Pasak jo, Kūčių dieną senovėje moterys nieko nevalgydavo, o vyrams tik barščių paduodavo. Moterys tądien ruošdavo valgius Kalėdoms: žąsis, mėsą virdavo – šiuos valgius tik paragaudavo ir išspjaudavo , nes mėsa per pasninką nebuvo valgoma. J. Mardosa sako, kad prisilaikyti pasninko Kūčių dieną reikia, nes kitaip vakarienės valgymas yra beprasmis.
Kūčių patiekalai
„Kūčių vakarienė pradedame nuo plotkos (kalėdaičio), tada barščius valgėme, baravykus, kūčiukus su aguonų arba kanapių pienu, nes karvės pienas pasninko metu buvo nevalgomas. Aguonpienis prie Kūčių stalo taip pat buvo būtinas“, – pasakoja J. Mardosa.
Silkė, taip paplitusi šiais laikais, pasakoja profesorius, nėra per daug senas dalykas, nes šiaurės jūroje pagautos žuvys olandų pradėtos sūdytos tik XV a., o pasninko žuvis silkė tapo XVII-XVIII a. Visgi žuvų ir silkių, sako J. Mardosa, ant Kūčių stalo anksčiau buvę ne per daugiausiai, nes ne visur ežerų buvo daug.
„Silkė dažniausiai būdavo supjaustoma su svogūnu ir užpilama vandeniu. Būdavo valgomi ir grūdai, žirniai – tai laikoma maginiu produktu. Ant stalo būdavo ir virtų kviečių su medumi, kisielių, pagamintų iš aguonų, grūdų ar avižų, kadangi jos yra visur prieinamos, o spanguolių ne visur būdavo. Žinomi ir bulvių patiekalai – bet jos tik XX a. viduryje išplito per visą Lietuvą. Patiekalai prisitaiko prie laiko ir galimybių“, – kalbėjo J. Mardosa.
Profesorius sako, kad žmonės, norintys išlaikyti tradicijas, ant Kūčių stalo turėtų dėti grybus, kūčiukus, aguonpienį, grūdų patiekalus, kruopas.
„Gaila, kad kartais per Kūčias ir vynas dabar jau geriamas ir kitokie alkoholiniai gėrimai, kurie tradicijos tokios neturi. Arba advento metu niekas negiedodavo kalėdinių giesmių, kaip daroma dabar, giedodavo tik adventines giesmes“,– sakė J. Mardosa.
Kūčių darbai
Per Kūčias, sako profesorius, žmonės nieko nedirbdavo – aišku, šeimininkės ruošdavo maistą kitai dienai, tvarkydavo namus, bet ūkio darbų niekada nedirbdavo. Be to, pažymi jis, net buvo sakoma, kad, jei tą dieną dirbsi, bus nesėkmingi metai ir gali gyvuliams galvos suktis.
„Nuo XIX a. vidurio per Kūčias tapo būtinas prausimasis – būdavo maudynės pirtyse, kur moterys prausdavo vyrus – jie pasilenkdavo ties kubilu, o jos trindavo nugaras. Šiaip visos šeimos prausimasis per Kūčias būtinas“, – sako J. Mardosa.
Burtai ir žaidimai
Kadangi po Trijų Karalių iki Užgavėnių XIX a. būdavo vestuvių ir piršlybų metas, kiekvienoms netekėjusioms merginoms, laukusioms piršlio, buvo įdomu, ar bus piršliai. Tad Kūčių naktį būdavo populiarūs burtai.
„Vienas iš žaidimų buvo klausymas, kurioje pusėje šunys loja – iš ten, sakydavo, piršliai atvažiuos. Taip pat merginos apglėbdavo statines ir skaičiuodavo, ar lyginį skaičių turi, ar ne. Jei lyginį – tai ištekės, jei ne – tai ne. Taip pat būdavo skaičiuojami ir į saują paimti kūčiukai.
Paskui atsirado ir vaško liejimas ar burtai su veidrodžiais. Merginos pildavo vašką į vandenį ir žiūrėdavo, į ką jis išsilies – jei išsilieji akėčias, tai ištekėsi už ūkininko, jei arklį – bus vyras turtingas, jeigu kryželį – gali būti sunkus gyvenimas. Burtas su veidrodžiais būdavo toks: merginos apeidavo namą kelis kartus, paskui pasižiūrėdavo į veidrodį – čia gali pamatyti savo išrinktąjį“, – kalbėjo J. Mardosa.
Profesorius paminėjo ir dar vieną žaidimą: galima duoti gaidžiui lesti grūdus ir vandenį – jei gaidys žiūri į vandenį, tada mergina ištekės, o jei nežiūri, tai neištekės.
Dar vienas burtas susijęs su žmogaus plaukuotumu, kas, pažymi profesorius, yra turtingumo požymis:
„Buvo toks būrimas – iškišk kūno vietą ir lauk, kada tave paglostys kažkas paslaptingas. Jei su gryna ranka paglosto, tada tikėkis, kad vyras bus neturtingas ir gyvenimas bus nekoks, o jei plaukuotas – tai žinosi, kad bus turtingas.
Tai yra toks nutikimas, kai panos pirtyje prieš Kūčių vakarą būrė ir norėjo sužinoti, koks tas vyras bus, o bernai apie tai pirtį ir trynėsi. Viena mergina priglaudė tam tikrą kūno vietą, kurią norėjo, kad paglostytų, o bernai per langą su tarka jai patraukė, tai baigėsi tuo, kad tai merginai dėl ištarkuoto užpakalio reikėjo kreiptis į gydytojus“, – linksmai pasakojo J. Mardosa.
Burtai apie derlių
Kiti burtai būdavo susiję su žemės ūkiu: žmonėms rūpėdavo, kokie bus metai – ar lietingi, ar sausi, ar šilta vasara, ar bus derliaus.
„Išeina žmonės ir žiūrėdavo, koks oras: jeigu sniegas suplaktas – bus sunkūs ir ilgi metai, jeigu gruodas – per Velykas bus šilta arba atvirkščiai. Jeigu sniego nėra išvis, nekokie turėtų būti metai“, – kalbėjo J. Mardosa. Taip pat buvo traukiamas šiaudas iš po Kūčių stalo staltiesės: pagal šiaudą spręsdavo ir koks gyvenimas žmogaus laukia.
Jis taip pat pažymėjo, kad prie stalo buvo sėdama tada, kai pasirodydavo pirmoji žvaigždė, kuri simbolizuoja Betliejaus žvaigždę. Taip pat žmonės sakydavo, kad vanduo pavirsta vynu dvyliktą valandą ir gyvuliai šneka, bet, deja, sako profesorius, šito niekas nėra patvirtinęs.
Apskritai burtais, anot J. Mardosos, daugiausiai užsiiminėdavo jaunimas.
