1) Venesueloje per 9 iki Kalėdų likusias dienas žmonės kas rytą dalyvauja labai ankstyvose mišiose. Tai atrodytų kaip gana įprasta tradicija, bet judriame Caracaso mieste į bažnyčią žmonės lekia su riedučiais. Žmones, besiruošiančius dalyvauti mišiose, budina fejerverkai. Gatvės, kurios rytais paprastai pilnos transporto priemonių, uždaromos taip sudarant sąlygas keliaujantiems į bažnyčią lengvai apsiekti savo tikslą.
2) Dauguma valstybių turi kokį nors personažą, kuris per Kalėdas atneša vaikams dovanų, pavyzdžiui Senis Šaltis. Italijoje dovanas neša dosni, bet bjauri ragana vadinama „La Befana“. Ji nespėjo pamatyti kūdikelio Jėzaus, nes buvo užsiėmusi savais reikalais ir nepasinaudojo išminčių kvietimu. Ragana visada vėluoja ir apsilanko tik praėjus kelioms dienoms po Kalėdų, tačiau kiekviename name palieka dovanėlių.
3) Kuomet Italijoje maži vaikai laukia ant šluotos atkeliaujančios raganos, norvegai slepia visas šluotas. Skandinavų legenda pasakoja, kad raganos ir blogosios dvasios Kūčių vakarą išlenda iš visų kampų, kad galėtų pavogti šluotą ir lakstyti aplink krėsdamos šunybes.
4) Įvairiose kultūrose aplinka prieš Kalėdas yra puošiama, tačiau Ukrainoje dekoracijos būna keistesnės nei kitur. Kalėdų eglutės čia puošiamos aukso ir sidabro spalvos voratinkliais. Ši tradicija išsirutuliojo iš istorijos apie neturtingą moterį, kuri neturėjo kuo papuošti eglutės. Jai miegant, vorai jos eglutę apipynė aukso ir sidabro voratinkliais taip padėdami jai pasiruošti šventėms ir atnešdami turtus.
5) Katalonai turi savitus būdus kaip prisikviesti į namus turtus, bet jie nėra tokie gražūs kaip sidabro ir aukso voratinkliai. Katalonijoje kūdikėlio Jėzus gimimo scenoje visada yra viena papildoma figūra – susirietusi ir besituštinanti „El Caganer“ . Tikima, kad ši figura padaro metus vaisingais ir atneša turtus bei gerą derlių. Tai gali būti vienuolis, piemuo, žvaigždė, etc., kuris/kuri tupėdama(s) virš krūvelės, visada dėvi raudoną katalonišką skrybėlę.
