Koks maistas vyrauja studentiškame racione? Kiek pavyko išsiaiškinti, naujausių mitybos mados tendencijų studentai nesivaiko – nei vegetarų, nei veganų, nei žaliavalgių (valgančių tik termiškai neapdorotą maistą – red. past.) tarp apklaustųjų nesuradom. Tikriausiai todėl, kad studentiškas skrandis turi prisitaikyti prie finansinių galimybių. Nors situacija tikrai neatrodo tragiška – pasirodo, greta makaronų studentai pasilepina ir mėsa, ir pelėsiniu sūriu, ir netgi krevetėmis.Marija, Vilniuje studijuojanti istoriją
Nelaikyčiau savo raciono labai studentišku, nes vienas iš dažniausių mano valgomų patiekalų yra salotos. Užkandžiams dažnai perku vaisius, tačiau taip pat dažni svečiai mano lentynoje yra ingredientai sumuštiniams ir sausiems pusryčiams „pasigaminti“. Va toks va mano maisto topas. Dažniausiai gaminu namie (tirštas sriubas, troškinius, blynus), bet, kadangi mokausi centre, tai per pertraukas, deja, einam pietaut į kavines, kas tikrai nėra labai taupu. Kiek tiksliai išleidžiu „ant maisto“ niekad neskaičiavau, bet tikriausiai didžiąją dalį pinigų. Stengiuosi „žiūrėt“, ką valgau, tad neperku visokių šokoladų ir čipsų, o ir pirmenybę teikiu labiau maistui negu savaitgalio gėrimams – susitaupo... Konkrečių receptų nesiūlysiu, bet rekomenduoju rinktis daržoves (paprikas, pomidorus, kalafijorus, brokolius, baklažanus, morkas, bulves, šparagines pupeles) ir jas troškinti/ kepti orkaitėje/ maišyti su ryžiais/ kuskusu/ vištiena pan. Ir nepamiršti, kad be druskos, pipirų ir majonezo parduotuvėse yra ir kitų prieskonių bei padažų, o jie išgelbsti net ir labiausiai nusibodusius patiekalus. Dar – panaršyti internete ir išbandyti pasaulio virtuvių receptus gaminant su kolegom studentais, o ne valgyti eilinius makaronus su kečupu vienam užsispaudus į kampą.
Monika, Vilniuje studijuojanti filologijąManau, kad studentišką racioną sudaro tai, kas randama šaldytuve. Taisyklė numeris vienas – jeigu gali neiti į parduotuvę, neik. Kitu atveju atsiveria neišsekantys fantazijos laukai arba tiesiog vadovaujamasi principu – kuo greičiau, tuo geriau. Visiems gerai žinomas studentų meniu: makaronai, bulvės, kiaušinienė, blynai (nes mamos dažnai prideda daug uogienių) ir tai nėra vien mitas. Kodėl? Todėl, kad tai patys universaliausi patiekalai – pakeitus vos vieną ingredientą, pavyzdžiui, padažą ant makaronų, jau gausi naują patiekalo variantą. O tai leidžia išvengti monotonijos ir taip jau monotoniškame studentų racione.
Daugiau sau leidžiu pertraukų metu tarp paskaitų, mat tenka eiti į kavines, barus, kur dažnai būna „dienos pietūs“ ir tai tikrai paglosto tiek skrandį, tiek piniginę. Todėl savo skrandžio norams tenkinti išleidžiu apie 200–300 Lt per mėnesį. Tikrai dažnai „pagauna“ noras pirkti akcijinius pusfabrikačius, mat tai taupo ne tik litus, bet ir laiką. Deja, toks maistas greit nusibosta, o ir figūrai „koldūnadieniai“ ne į naudą. Todėl aš už GAMINTI, GAMINTI, GAMINTI – maisto užtenka kelioms dienoms, tikrai žinai, kas ir kaip pagaminta, ir neretai atrandi save puikiame virėjo amplua.
„Taisyklė numeris vienas – jeigu gali neiti į parduotuvę, neik.“
Edgaras, Vilniuje studijuojantis filologijąVisų pirma, reikia pasakyti, jog priešpiečiauti, pietauti ar pusryčiauti Filologijos fakultete apskritai yra gan keblus atvejis. Turime dvi kavines – viena iš jų universiteto kavinė, žinoma kaip Morgas, o antroji – bendra Istorijos ir Filosofijos fakultetų. Kadangi trijų fakultetų studentai dažnai nori valgyti tuo pačiu metu – spūstys tikrai nemažos. Tad belieka arba eiti anksti ryte valgyti, arba laukti iki kavinių užsidarymo, tačiau jau mažai kas ir belieka iš patiekalų. Todėl dažniausiai tenka pirktis maistą parduotuvėje ir VU centriniuose rūmuose, trečiame aukšte šildytis mikrobangų krosnelėje. O maisto pobūdis daugiau ar mažiau vienodas – submarinai, apkepėlės, pyragėliai su mėsa, grybais, obuoliais ir t.t. Tad bet kokiu atveju – „bulka“. Tikras studentiškas maistas (jei būtų galimybė, daug dažniau valgyčiau bulvinius patiekalus). Kartais, žinoma, tenka valgyti sumuštinius ir šaltus. Kavos taip pat nelabai kur nusipirksi (bent jau tiek, kiek realiai norėtum). Tiesa, iškart būtina paminėti, jog kavos aparatuose parduodami tik kavos gėrimai, iš kurių naudos mažai. Tad belieka kas rytą namuose pačiam pasidaryti kavos ar arbatos ir sandariam termose ją neštis su savimi. Tačiau esu studentas, tad c'est la vie, tenka priprasti ir prie studentiško gyvenimo ritmo.
Einius, Kaune studijuojantis elektros energetikos technologijasMano racioną sudaro bulvės, kiaušiniai, blynai, bulvių plokštainis, dešros, dešrelės, kumpiai, raugintos arba marinuotos daržovės, obuoliai, mamos pyragas, bananai, apelsinai, kepta vištiena, batonas, uogienės. Kadangi gyvenu šalia fakulteto, per pietų pertrauką grįžtu namo ir valgau bet ką iš šaldytuvo. Dažniausiai tai būna maistas, atsivežtas iš tėviškės: blynai, bulvių plokštainis, kokios nors mėsos gabaliukas. Kai baigiasi maistas iš gimtinės, per pietų pertrauką valgau užpilamą sriubą (studentams geriau žinoma kaip „bomžpakis“) arba kepu kiaušinius. Per kitas pertraukas nevalgau.
Didžiąją dalį savaitės maisto atsivežu iš namų, todėl į parduotuvę dažniau einu gėrimų, o ne maisto. Nei sviesto, nei duonos nevartoju, todėl per mėnesį maistui skiriu tik apie 100 litų. Majonezui, grietinei, kečupui, aliejui, tepamam sūriui ir pan. Gaminimui neskiriu daug laiko, stengiuosi pasirinkti patiekalus taip, kad maistas būtu paruoštas kuo greičiau ir paprasčiau. Pagrindinė gaminimo užduotis yra maistą iš šaldytuvo perkelti į mikrobangų krosnelę ir luktelti 4 minutes. Tą dieną, kai namuose pradeda skraidyti muselės ir prisireikia perrinkti bulves, susiruošiu jas ir pasikepti. Gan dažnai kepu arba verdu kiaušinius.
Virtuvėje praleidžiu nedaug laiko, nes ten netvarkinga. Indų plovimas vyksta tik prieš išvažiuojant namo, todėl valgant iš tokių lėkščių dažnai susimaišo skoniai ir būna sunku nustatyti, kuris patiekalas skanus, kuris nelabai. Bet visada skaniai, greitai ir pigiai gaunasi išsikepti krabų lazdeles alaus tešloje. Reikia: 1 kiaušinio, 3 šaukštų miltų, 3 buteliukų alaus, druskos ir krabų lazdelių. Į išplaktą kiaušinį įdėti tris šaukštus miltų, po to įberti žiupsnelį druskos ir įpilti pusę stiklinės alaus, kad tešla pasidarytų skystesnė. Paskandinti krabų lazdeles šioje tešloje, ištraukti ir dėti į keptuvę, iškepti ir suvalgyti.
Indrė, Edinburge (Škotijoje) studijuojanti verslo vadybą ir ekonomikąMano racionas priklauso nuo to, kiek pinigų turiu – kartais tenka vos ne mėnesį misti makaronais su sūriu, o, jeigu pasiseka, į valgiaraštį įtraukiu ir daržovių, vaisių ar mėsos. Jei grįžus namo noriu ko nors užkąsti, dažnai tepuosi paprastus ar karštus sumuštinius. Mano silpnybė – saldumynai, todėl karts nuo kartu neatsispiriu ir pasilepinu sausainiais ar šokoladu.
Pavalgyti reguliariai pavyksta ne visada – kartais užsivertus mokslais tiesiog pamirštu alkį ir tik vakare prisimenu, kad beveik nieko nevalgiau. Arba atvirkščiai – iš neturėjimo ką veikti vis sukinėjuosi virtuvėje ir užkandžiauju.
Per daug virtuvėje neeksperimentuoju, nes tam tiesiog nėra laiko, o laisvalaikį skiriu kitiems dalykams. Tiesa, pradėjus gyventi savarankiškai „atradau“ košes – skanu, nebrangu, greita, sotu ir sveika. Tačiau kartais „užėjus“ nuotaikai ar esant progai išsikeliu sau iššūkį ir susiradus receptą internete išbandau savo jėgas.
Kornelija
