Dvi dienas sostinėje vykusiuose programos „Samsung Mokykla ateičiai“ pusfinaliuose mokytojai siūlė idėjas, kaip pasitelkus technologijas ir šiuolaikines ugdymo priemones, didinti moksleivių motyvaciją mokytis bei padėti siekti geresnių mokymosi rezultatų.
„Mums aktualiausia – bendrųjų dalykų pamokų lankomumo problema. Pamokų praleidimas nėra piktybiškas, tiesiog vaikai labai užimti meninėse veiklose. Todėl labai svarbu skaitmenizuoti mokymo turinį, kad jis būtų mokiniui pasiekiamas bet kuriuo metu, iš bet kurios vietos“, - sakė M.K.Čiurlionio menų mokyklos anglų k. mokytoja Birutė Ambrazevičiūtė.
Galimybė nuotoliniu būdu susipažinti su mokomąja medžiaga ir atlikti užduotis, galėtų sumažinti ir aktyviai sportuojančių vaikų žinių spragas, neatsilikti nuo bendraklasių padėtų dėl sveikatos problemų namuose likti priverstiems mokiniams.
Iš skirtingų Lietuvos kampelių susirinkusių pedagogų rūpesčiai panašūs – mokinių motyvacijos mokytis trūkumas, skirtingi vaikų gebėjimai įsisavinti informaciją ir dėl to kylanti būtinybė kuo labiau individualizuoti mokymo procesą. Regioninių mokyklų atstovai pabrėžė informacinių komunikacinių technologijų bazės turtinimo būtinybę, kadangi vargingai gyvenančių šeimų vaikams mokykla yra vienintelė vieta, kur jie gali įgyti skaitmeninio raštingumo įgūdžių.
Pedagogai pripažįsta, kad net ir naujausiomis technologijomis aprūpintose mokyklose, jos ne visada tinkamai išnaudojamos. Neretai patiems mokytojams pritrūksta įgūdžių ir žinių, kaip optimaliai išnaudoti šiuolaikinių technologijų teikiamas galimybes.
„Technologijų naudojimas neturi būti savitikslis. Mokytojas privalo aiškiai žinoti, kodėl ir kokias priemones jis naudoja, kokio rezultato siekia. Tam labai svarbu suprasti įrankio esmę, jo galimybes, o smulkias naudojimo detales patys vaikai kartais gali paaiškinti“, - teigė Kauno „Santaros“ gimnazijos lietuvių k. mokytoja Rita Baltrušaitienė.
Pasak pedagogės, informacinės technologijos itin reikalingos probleminiam mokymui. Tai viena labiausiai pasaulyje paplitusių mokymo sistemų, kai mokinys pats ieško informacijos ir sprendimų. Šiuolaikiniams Google kartos vaikams toks skirtingas mokslo disciplinas integruojantis mokymosi metodas labai tinkamas, nes leidžia lengviau įsisavinti reikiamas žinias, įgyti šiandieninei darbo rinkai reikalingų kompetencijų, kritinio mąstymo ir problemų sprendimo įgūdžių.
„Informacines technologijas ir modernius mokymo metodus norintys pasitelkti pedagogai neretai susiduria ir su kolegų, ir su mokinių tėvų skepticizmu. Tačiau turime suprasti, kad technologijos - tai ne trumpalaikis mados klyksmas, tai dabartis ir ateitis. Mokytojas negali likti senamadišku, pokyčių bijančiu finansininku, kuris laikosi įsikibęs skaitliukų, kai visi aplinkui skaičiuoja kompiuteriais“, – sakė „Samsung Mokykla ateičiai“ pusfinalio komisijos narys komunikacijos ekspertas Džiugas Paršonis.
„Samsung Mokykla ateičiai“ programoje dalyvavo daugiau kaip 100 mokytojų ir mokyklų vadovų iš visos Lietuvos. 5 mėnesius trukusių nemokamų skaitmeninių mokymų metu pedagogai mokėsi kaip kūrybingai pritaikyti technologijas mokymo procese. Pedagogus iš 28 Lietuvos mokyklų skaitmeninio pasaulio paslapčių mokė specialiai parengti programos „Renkuosi mokyti!“ lektoriai bei kiti specialistai.
„Samsung Mokykla ateičiai“ pusfinalių metu paaiškėjo dešimt stipriausių mokyklų komandų, kurios keliaus į programos finalą ir jame varžysis dėl pagrindinio prizo - 10 000 eurų „Samsung“ technologijoms įsigyti, kurios bus įdiegtos nugalėjusioje mokykloje:
• Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla • Vilniaus Fabijoniškių vidurinė mokykla • Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija • Druskininkų sav. Leipalingio pagrindinė mokykla • Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla • Vilniaus „Atgajos“ specialioji mokykla • Švenčionėlių Mindaugo gimnazija • Kauno „Santaros“ gimnazija • Molėtų progimnazija • Kėdainių Šviesioji gimnazija
