Nesibaigiančios kalbos apie krizę ir būtinybę taupyti jau nieko nestebina, bet kartais valdžios institucijos pademonstruoja savo išradingumą ir gyventojų kasdienius rūpesčius „praskaidrina“ žiniomis apie naujo mokesčio įvedimą ar bent svarstymą, kad tokio reikėtų.
Kai daugiau nei prieš metus prabilta apie tai, kad situacija socialinio draudimo fonde daugiau nei sudėtinga, nutarta nedelsiant bent dalį lėšų susigrąžinti iš emigrantų ir bedarbių, o štai po metų atėjo eilė ir studentams. Svarstoma galimybė, jog vyresniems nei 25 metų studentams ir tiems, kurie studijuoja ištęstine studijų forma, teks patiems mokėti privalomoji sveikatos draudimo mokestį.
Amžiaus cenzas – diskriminacija?
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos atstovė Ieva Dičmonaitė kalbėdama apie situaciją sakė: „Privalomąjį sveikatos draudimą turi mokėti visi šalies žmonės, tik skiriasi mokėjimo būdai – draudimas būna padengiamas iš valstybės biudžeto arba įmokas moka pats žmogus. Dauguma studentų yra nedirbantys, tad draudimas jiems taip pat turėtų būti apmokamas iš valstybės biudžeto, atsižvelgiant į asmens pasirinktą studijų formą. Jei valstybė nustatytų amžiaus ribą ir ją perkopusiems studentams PSD nebūtų apmokamas iš valstybės biudžeto, tai tikrai pažeistų studentų teises.“
Pašnekovės teigimu, kiekvienas baigęs vidurinę mokyklą žmogus neprivalo iš karto tapti aukštosios mokyklos studentu: „Tikėtina, kad žmogus norėtų padirbėti metus ar dvejus, o tik vėliau rinktųsi studijas. Toks vyriausybės sprendimas būtų diskriminacinio pobūdžio“, – sakė I. Dičmonaitė.
Vis daugiau diskutuojama apie tai, kad apkrovus studentus papildomais mokesčiais ne tik augs šios visuomenės grupės nepasitenkinimas, bet sumažės studijų prieinamumas, o dažnai aštrios kritikos sulaukianti Lietuvos aukštojo mokslo sistema taps dar nepatrauklesnė. Į klausimą, kokių dar neigiamų tokio mokesčio įvedimo aspektų šioje situacijoje įžvelgiama, LSAS atstovė sakė: „Studentai Lietuvoje už studijas moka iš tiesų didelę kainą ir jei jiems dar teks mokėti ir sveikatos draudimą kartu su palūkanomis, kurios mokamos už paimtas paskolas studijų metu, susidarys didelė suma ir studijų prieinamumas mažės. Ypač tokie pokyčiai paveiks studentus iš mažesnes pajamas gaunančių šeimų. Gali būti ir taip, kad atsiras studentų, kurie nuspręs nutraukti studijas.“
Valstybės požiūris į studentus
Pašnekovės teigimu, pasaulyje yra šalių, kuriose studentai patys moka PSD mokestį, bet taip pat nemažai valstybių šį mokestį padengia iš valstybės biudžeto. „Viskas priklauso nuo valstybės požiūrio į studentą, studijas besirenkantį žmogų, kaip į šalies potencialą, kuris vėliau kurs darbo vietas ir pridėtinę vertę“, – teigė pašnekovė.
Studentų atstovės teigimu, sprendimas vyriausybei buvo pasiūlytas: „LSAS nuo pat pirmųjų šio klausimų svarstymų siūlė problemos sprendimo variantą, kuris geriausiai atitiktų studentų interesus: nedirbantiems studentams turėtų būti padengiamas sveikatos draudimas iš valstybės biudžeto lėšų nepriklausomai nuo studento amžiaus, studijų pakopos ar formos.
Žinia apie galimą studentų kišenių tuštinimą visuomenėje sukėlė pasipiktinimą bangą ir dar tą pačią dieną valdžios institucijos studentų interesus atstovaujančių organizacijų buvo užverstos protesto faksogramomis. Pašnekovė patikino, kad veiksmai, kurių planuoja imtis studentų interesus ginančios organizacijos priklausys nuo to, koks bus galutinis sprendimas.
Mokymasis visą gyvenimą – tik deklaruojamas?
Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė, kalbėdama apie susiklosčiusią situaciją, sakė: „Natūralu, kad žmogaus gyvenime gali pasitaikyti įvairiausių situaciją, pavyzdžiui, ankstyvas šeimos sukūrimas, tad pasiūlymas nustatyti amžiaus ribą yra abejotinas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvoje deklaruojama, kad žmonės turi galimybę mokytis visą gyvenimą, dažnai pabrėžiama tokia siekiamybė, o amžiaus ribos nustatymas kelia pagrįstą klausimą, ar tai nėra diskriminacija dėl amžiaus.“
A. Burneikienės teigimu, negalima teigti, kad žmogus, kuriam yra daugiau nei 25 metai, yra pakankamai pasiturintis, kad galėtų šį mokestį mokėti pats. Toks amžiaus ribos nustatymas, pakas kontrolierės, neatrodo pagrįstas.
„Kol šis svarstymas neįsigaliotų, studentai jau dabar galėtų kreiptis į mūsų tarnybą. Turime bendradarbiavimo susitarimų su kitomis ES institucijomis, kurios dirba su panašių problemų sprendimais, tad domėsimės kolegų, kokia praktika taikoma kitose šalyse“, – sakė A. Burneikienė.
Moters teigimu, jaučiantys skriaudą žmonės visuomet gali savo interesus gintis teismuose ar kitose ES institucijose, bet dažnas to daryti nesiryžta bijodamas didelių finansinių išlaidų.
Akademinė bendruomenė nepritaria
Vilniaus universiteto Studijų direkcijos vadovas Linas Bukauskas, paklaustas, ar tikslingi planai, sakė: „Manau netikslinga. Nelabai aiškus 25 metų slenksčio pagrįstumas. Įžvelgčiau galimą diskriminaciją amžiaus pagrindu. Jei jau esti studentai, finansuojami iš valstybės, nepriklausomai nuo amžiaus, tai sąlygos turėtų būti bent jau panašios ar vienodos.“
Pašnekovas negalėjo atsakyti į klausimą, kaip kitos aukštosios mokyklos vertina tokius galimus pokyčius, nes bendra situacija kol kas nebuvo svarstyta.
Pasak L. Bukausko, žvelgiant į kitų šalių patirtį nereikėtų pamiršti, kad egzistuoja įvairūs modeliai skirtingose šalyse, tad nereikėtų aklai lyginti situacijos Lietuvoje su kitomis šalimis, kur egzistuoja visai kitokios mokestinės ir sveikatos draudimo sistemos.
