Iš viršūnių prakalbus apie būtinybę vaikų namų auklėtiniams sudaryti sąlygas gyventi tarsi šeimos bute, žadama atsisakyti didžiausių vaikų globos namų.
Išplatintas pranešimas, kad šiemet ketinama atsisakyti didžiausių vaikų globos namų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja, jog išskaidžius didelius vaikų globos namus į daugiau patalpų, vaikai gyventų grupėmis. Skirtingose patalpose esantys būstai liktų ta pačia įstaiga.
Kalbama, kad didžiausių globos namų neliktų Alytuje, Pabradėje ir kitur.
Ketinama imtis ryžtingų sprendimų ir didelių globos namų atsisakyti, kad vaikai nebeaugtų tarp didžiulių bendrų virtuvių, miegamųjų, valgyklų, bendrų sanitarinių mazgų.
Vieni pirmųjų šalyje
Panevėžio A. Bandzos vaikų globos namai vieni didesnių šalyje. Juose dabar auga 130 vaikų. Kalbėdami apie dideliems namams artėjančias permainas, ministerijos specialistai Panevėžio, be abejo, neturėjo mintyse.
Šiuose globos namuose vaikai jau seniai gyvena tarsi butuose. Jie auga šeimynose po dvylika vaikų ir nesinaudoja didelėmis bendromis patalpomis – miegamaisiais, virtuvėmis, tualetais, dušais.
Permainos A. Bandzos vaikų globos namuose pradėtos įgyvendinti prieš gerą dešimtmetį, kai dar niekas nė nekalbėjo apie būtinybę sudaryti auklėtiniams namus primenančias gyvenimo sąlygas.
Direktorius Sigitas Juodzevičius sako, kad pradėjus kurti gyvenimą šeimynomis teko viską apgalvoti patiems, pavyzdžio, kuriuo galėjo remtis, beveik nebuvo.
Dabar Vaikų globos namai išsidėstę keturiuose korpusuose.
„Mes už tai, kad didelių globos namų nebūtų, kad vaikai augtų aplinkoje, kuo labiau primenančioje gyvenimą jaukiuose namuose, šeimose“, – sako direktorius.
Vis dėlto jis įsitikinęs, kad esminis dalykas ne pastatai ar patalpos. Svarbiausia, kad nuo pat mažens sunkią dalią patyrusius, artimųjų atstumtus, skaudintus, neretai skriaustus vaikus pavyktų užauginti visaverčiais žmonėmis, kad jie nuolat būtų ugdomi ta kryptimi. Juk neretai į valstybės globą patenka jaukaus šeimos gyvenimo nei regėję, nei girdėję, normaliose lovose nemiegoję, sočiai nepavalgydavę vaikai.
Su broliais ir sesėmis
Panevėžio A. Bandzos vaikų globos namuose vaikai auga šeimynose, kuriose, kaip minėta, daugiausia būna po dvylika vaikų, kiekviena šeimyna turi savo auklėtojus.
Kaip teigia direktoriaus pavaduotoja Salomėja Jareckienė, šeimynas formuojant pirmiausia atsižvelgiama, kad į tą pačią patektų tos pačios šeimos vaikai, giminaičiai, pažįstami. Šeimynose auga įvairaus amžiaus vaikai. Tik mažiausieji – kūdikiai iki trejų metų – gyvena atskiroje šeimynoje.
Kiekvienai šeimynai skirti septyni kambariai, į juos veda atskiras įėjimas. Nė vieno kambario čia nėra pereinamo. Šeši kambariai skirti vaikams – kiekviename gyvena po du berniukus arba po dvi mergaites, o septintajame – auklėtojos.
Šeimyna turi savo virtuvę su valgomuoju, žaidimų kambarį, atskirus sanitarinius mazgus, skalbyklėles. Kiekvienas vaikas turi savo rašomąjį stalą, tik jam skirtą erdvę.
Kiekviena šeimyna dengia savą Kūčių stalą. O Naujuosius, kaip teigia S. Jareckienė, buvę smagu sutikti visiems šių namų auklėtiniams drauge. Buvo surengta linksma diskoteka. Naujiesiems artėjant didžiulis būrys vaikų kartu su auklėtojais sugužėjo į kiemą ir leido į dangų dovanų gautus fejerverkus.
Smagiai sutikę Naujuosius, visi išsiskirstė į savas šeimynas.
Mokosi savarankiškumo
Tokiomis sąlygomis augdami vaikai visai kitaip negu didžiuliame bendrame būryje mokosi savarankiškumo, gali užsiimti kokia tik nori veikla.
Vaikų globos namuose dirbantys specialistai pritaria, kad valstybės auginamiems vaikams daug geriau ir jaukiau mažuose globos namuose.
Tačiau dar toli gražu iki to laiko, kai visi vaikai bus savo tėvams reikalingi ir tokie namai ištuštės. S. Juodzevičiaus nuomone, visuomenė, institucijos turėtų rūpintis, kad į vaikų globos namus patektų vis mažiau vaikų, kad kiekvieno vaiko likimas būtų svarbus kiekvienam.
„Norisi, kad vaikus globotų, į šeimas paimtų ne dėl pinigų, išmokų ar kitokių paskatų vedami, o būtent dėl jų pačių – vaikų, kurie galbūt ir neatrodo iš karto tokie, kokių norėtume. Daug patyrę, jie gali būti ir neklusnūs, ir išdykę, bet juos reikia tiesiog mylėti ir rūpintis kaip savais“, – tikina direktorius.
Darbo reikia įdėti daug. Kartais, kai nebežinoma, kur dėti nesuvaldomą, prasižengusį paauglį, nes jo nereikia nei tėvams, nei mokyklai, nei giminaičiams, Vaikų globos namuose jį, kad į protą ir tiesos kelią atvestų, spauste prispaudžia net keletas specialistų – pedagogai, psichologai, socialiniai darbuotojai. Ir tokios pastangos dažnai būna prasmingos.
Ministerija planuoja, jog ateityje vaikų globos namuose gyventų ne daugiau kaip 60 vaikų, o jų gyvenimo principas būtų artimas šeimyninei aplinkai, t. y. gyvenama būtų grupėmis, ne daugiau kaip po 8 vaikus, o būstas turėtų atskirą įėjimą, virtuvę, miegamąjį ir kitas patalpas.
Vitalija Jaliauskienė
