Jaunimo nedarbas Lietuvoje pastaruoju metu susilaukė ypatingo valdžios dėmesio - vyriausybė sudarė darbo grupę, o socialinės apsaugos ir darbo ministerija susiruošė rengti nedarbo mažinimo priemonių planą. Tačiau pradedančių verslų vystymo ekspertų teigimu, norint sėkmingai spręsti jaunimo nedarbo problemą, pirmiausiai reikėtų peržiūrėti aukštojo mokslo politiką, atisakyti vadybininkų rengimo aukštosiose mokyklose, daugiau dėmesio skirti kokybiškam profesiniam rengimui bei aktyviau gerinti sąlygas pradedantiems verslą.
„Daugelis ekonomistų ir verslo ekspertų sutaria, kad verslo vadybos negalima laikyti mokslu – tai yra praktika, kuri įgyjama dirbant konkrečioje verslo srityje. Lietuvos aukštojo mokslo sistema kasmet į gyvenimą išleidžia bemaž 40 000 diplomuotų, tačiau tik teoriškai paruoštų vadybininkų. Kiek iš jų sėkmingai įsidarbina pagal specialybę ar pradeda savo verslus? Vargu ar dauguma. Todėl didžioji dalis būna priversti ieškoti bet kokio darbo, kurį ir taip nelengva susirasti“, - teigia Rokas Tamošiūnas, didžiausios Vidurio ir rytų Europoje pradedančių verslų vystymo programos „StartupHighway“ vadovas.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 15 iki 24 metų jaunimo nedarbas šalyje trečiąjį 2011 m. ketvirtį buvo 31,7 proc.
„Tokia jaunimo nedarbo priežastis paprasta – verslas suinteresuotas samdyti bent kiek praktiškai įgudusius specialistus. Suprantama, kad Lietuvos aukštosios mokyklos, suteikdamos tik teorines vadybos, rinkodaros ir ekonomikos žinias, deja, tokių neparuošia. Jaunimui paprasčiausiai trūksta praktinių įgūdžių. Jei valstybė yra suinteresuota ekonomikos augimu ir jaunimo užimtumo didinimu, ji turi mažinti studentų skaičių aukštosiose mokyklose bei rūpintis kokybišku profesiniu rengimu, orientuotu į praktinių įgūdžių lavinimą“, - sako R. Tamošiūnas.
Kalbėdamas apie jaunimo verslumo ugdymą bei sąlygas pradedantiems verslą, „StartupHighway“ vadovas teigia, kad Lietuvoje tam pamažu vystosi palanki terpė. „Nemažai ekonomikos apžvalgininkų iš užsienio pastebi, kad Lietuvoje gerėja sąlygos pradedantiems verslą. Atsiranda verslo angelų, įvairių fondų bei vadinamųjų verslo akseleratorių, kurie suinteresuoti investuoti į jaunų verslininkų idėjas. Iš savo patirties galime pasakyti, kad šalyje tikrai netrūksta ir praktiniais patarimais nemokamai norinčių pasidalinti patyrusių verslininkų. Todėl intensyviai trunkančios verslų vystymo programos yra gera terpė jaunimui įgyti praktinių verslo įgūdžių. Turint tai omenyje, valstybės lygiu galima galvoti ir apie profesinio rengimo krypties vystymą. Galbūt šioje srityje įmanoma sukurti kokį nors socialinės partnerystės tinklą. Mat ilgainiui pradedančių verslų vystymo programų plėtra gali tapti svarbiu „tramplynu“ verslu norinčiam užsiimti jaunimui“, - komentuoja R. Tamošiūnas.
Anot jo, pradedančių verslų vystymo programose mentorių vaidmenį atliekantys patyrę verslininkai jaunimui perteikia praktines žinias bei patarimus, kuriuos jie turi galimybę pritaikyti čia ir dabar, vystydami savo verslo idėją. Prie savo verslo idėjos dirbamas jaunimas žymiai greičiau išlavina verslumo įgūdžius ir įgyja realios patirties. „Kai bendrauji su patyrusiais verslininkais, kurie patarinėja kaip geriau įgyvendinti tavo siūlomą idėją, atsiranda visai kitoks požiūris. Gautus patarimus jauni žmonės itin vertina, kruopščiai svarsto ir pritaiko realiam versle“, - sako „StartupHighway“ vadovas.
Patekti į tokias pradedančių verslų skatinimo programas, anot R. Tamošiūno, nėra sudėtinga. Paprastai nereikia rengti jokio verslo plano, o apgalvojus idėją bei subūrus bendraminčių komandą, užpildyti anketą ir dalyvauti finansavimo atrankoje. Tokiu būdu yra galimybė gauti iki 50 000 Lt. finansavimą, kitas nemokamas paslaugas bei patyrusių verslininkų konsultacijas verslo idėjos įgyvendinimui.
