Pastaruoju metu išgirdus žodį vadybą, dažnas kreivai nusišypso, o drąsesnis nesibaimina ir nusijuokti. Ne paslaptis, kad vadybininkų apstu darbo biržoje, o ir tie dirbantieji, dažniausiai triūsia ne pagal savo specialybę. Paradoksalu, juk verslas pastoviai gyvas sektorius, šį išsilavinimą turintys žmonės besimokydami įgyja ekonomikos, tesės, sociologijos ir kitų dalykų pagrindus. O kur dar bendrieji universitetiniai dalykai, praturtinantys bendrojo pobūdžio žiniomis, ar studijų metai, papildantys jas tikro gyvenimo praktikomis.
Iš šono žvelgiant, vadybininkas – viską sugebantis žmogus, tačiau pažiūrėjus į faktus, atrodo jis nesugeba nieko. Kaipgi yra iš tiesų? Nejaugi dabar visiems vadybos studentams mesti mokslus, baigusiesiems ieškotis darbo ne pagal specialybę, o norintiems tai studijuoti, iš karto susirasti kitą studijų kryptį? O gal tiesiog blogam šokėjui ir kojos maišo? Pabandykime tai išsiaiškinti.
Vienas iš svarbiausių dalykų apibūdinantis studijų kryptį – turinys. Kaip ir minėjau, vadybos studentai mokosi daug įvairių dalykų, pradedant ekonomika, baigiant psichologija. Pamąstykime. Ar racionalu ketverius gyvenimo metus praleisti visko mokantis po truputį, bet nieko „iki galo“? Palyginimui: ekonomikos studentas per tuos pačius keturis metus taps geru ekonomistu, neblogai išmanys vadybos principus, o svarbiausia, darbą susiras lengviau nei vadybos bakalaurą turintis žmogus.
Taip pat prisiminkime patarlę, mokančią jog su kuo sutapsi tuo ir patapti. Dar vienas dalykas, apibūdinantis vadybos studijas – ten besimokantys žmonės. Pirmosios sesijos rezultatais buvau pakraupusi. Šių metų pirmakursių pirmasis 20-tukas mokosi tarp 9.6 ir 6.4. Likę 40 studentų, sesiją baigė su žemesniu nei 6.4 vidurkiu. Be abejo, dalis dalykų yra tikrai sunkūs (aukštoji matematika, inžinerijos pagrindai, ergonomika), tačiau man, merginai su aukštakulniais, nesimokiusiai fizikos ar kitų tiksliųjų mokslų, nebuvo sunku patekti į „top 20-tuką“. Išvadas darykite patys. Tačiau pažėrus tiek daug blogų žodžių apie vadybininkus, siūlyčiau prisiminti pradžioje paminėtą posakį. Gal iš tiesų blogam vadybininkui ir liežuvis maišo?
Įvairiose žiniasklaidos priemonėse apstu pranešimu tokiomis temomis kaip verslumo skatinimas, versli Lietuva ir pan. Galime manyti (o galbūt taip ir yra), kad tai dar viena niša pinigų „plovimui“. Kaip bebūtų, tai tinkama erdvė jaunimui, suteikianti galimybę universitete įgytas žinias pritaikyti realiame gyvenime. Daugeliui gali pasirodyti, kad tokių projektų nėra daug, arba į juos sunku patekti. Anaiptol. Šiuo metu organizuojami 4 verslumą skatinantys projektai (skaičius, rastas google paieškoje, ieškant mažiau nei 10minučių). Pati, dabar baigdama pirmą kursą, jau sudalyvavau viename verslo inkubatoriuje, sužinojau begalę dalykų, turėsiančių didelės įtakos mano tolimesnėje karjeroje. Jūs, manęs nepažinodami, galite manyti jog esu „verslo deivė“ ir apie jį žinau gan daug, tačiau į projektą patekau neturint jokių su verslu susijusių žinių. Patekau vedina didelio entuziazmo ir svarbiausia NORO.
Tad mielas studente, vienaip ar kitaip susijęs su verslo vadyba, jei manai ,kad vadybą yra būtent Tau- pirmyn! Nesunkios studijos leis ne tik studentauti, bet ir dalyvauti įvairiuose verslumą skatinančiuose projektuose.
Mielas skaitytojau, nesusijęs su verslo vadyba, jei iki šiol apie vadybininkus manei prastai, tikrai neprašau pakeisti savo nuomonės, tačiau išgirdęs, kad Tavo pašnekovas studijuoja vadybą, atsiribok nuo stereotipų. Pažink jį ir galbūt būsi maloniai nustebintas!
Živilė Bublevič
