Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
nu tai trbt ten profkeje igijes pacanas plyteliu deliotojo ar murininko specialybe geriau atliks ta darba ir iskart gales dirbti toki darba o univera baiges aisku kad ne kiekvians ta sugebes tai cia ir taip suprantama, bet esme kiek tokiu kurie baigia profkes galetu dirbti toki darba kuri gali dirbnti baige univera? kur reikia biski pamastyti kazka sugalvoti, israsti, istirti, padaryti isvadas, sugalvoti sprendima o ne tik kaip bukam stoveti prie konvejerio ir diena is dienos monotiniskai ta pati darba daryti delioti plytas ar klijuoti plyteles nzn as
jeigu jau taip varai ant kolegiju, tai ko su savo univero diplomu neuzimi simonytes vietos, jei jau toks protingas (-a)?
Profesinis išsilavinimas neduoda ne tik gebėjimų, bet ir supratimo apie darbą, ypatingai LDB perkvalifikavimo kursai, kurie yra formalūs, tik įforminantys lėšų pasisavinimą. Kolegijose pruošiami specialistai neturi supratimo apie ekonomiką apskritai. Paruošiami tik tokiame lygyje, kaip ir Šimonytė.
Dauguma UABų direktorių turi vidurinį išsilavinimą ir sugeba paslėpti pelnus taip, kad net VMI specialistai su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu nesugeba surasti. Taigi gebėjimai vogti yra įgimti, o policiniai sugebėjimai gaudyti yra įgyjami. Tad straipsnio autorius palietė aktualią šiandienos problemą. Lietuva yra pirmaujanti Europos šalis, kurioje išsilavinę žmonės atlieka pačius nekvalifikuočiausius darbus, o savininkai užsiiminėja mobizmu, įrodinėdami, kad žmonės su aukštuoju išsilavinimu nieko nesugeba. Dabar gebėjimų kiekį lemia asmeninė sąskaita banke ar kojinėje.
REKLAMA
REKLAMA
Universitetinis ar profesinis išsilavinimas?