Tėvai, kurie vaikystėje buvo mokomi, kaip elgtis su pinigais, užaugę savo atžalas moko, kaip uždirbti pinigus, o finansiškai mažiau išprusę tėvai atžalas temoko pinigus skaičiuoti, rodo „Danske Bank“ užsakymu atliktas tyrimas.
Du trečdaliai apklaustų tėvų (66 proc.), auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, vaikystėje buvo mokomi, kaip elgtis su pinigais. Dabar bendraudami su savo vaikais jie pasakoja, kaip pinigai uždirbami (57 proc.). Respondentai, vaikystėje negirdėję patarimų, kaip elgtis su finansais, vaikus moko pinigus suskaičiuoti (42 proc.) arba iš viso nieko jiems nepasakoja (37 proc.), rašoma ryšių su visuomene agentūros „Nova media“ pranešime spaudai.
„Nors tėvai savo vaikams ir nori kuo geresnės ateities, negavus tinkamų žinių vaikystėje patiems, sunkiau finansiškai ugdyti ir atžalas. Finansinis raštingumas anaiptol nėra pinigų skaičiavimas. Tai – kur kas platesnis mąstymas ir gebėjimas valdyti savo asmeninius finansus, planuoti bei įdarbinti juos saviems tikslams pasiekti“, – sako Gerimanta Stankutė, „Danske Bank“ l.e.p. Komunikacijos tarnybos vadovė.
Atsakymą, jog vaikystėje buvo mokomi elgtis su pinigais, tyrimo metu dažniau rinkosi moterys ir didesnes pajamas gaunantys respondentai. Dažniausiai tėvų pasitelkiamos finansinio raštingumo mokymo priemonės yra pinigų taupymas taupyklėje (51 proc.). Vaikystėje finansiškai lavintų tėvų vaikai dabar taupykle naudojasi beveik dvigubai dažniau (60 proc.) nei vaikai, kurių tėvams tokių žinių niekas neteikė (33 proc.). 13 proc. respondentų, kalbėdami su vaikais apie finansus, pasitelkia edukacinius internetinius žaidimus.
64 proc. tėvų dažniausiai mano, kad mokyti vaiką elgtis su pinigais reikia siekiant jo savarankiškumo, o 35 proc. tyrimo dalyvių įsitikinę, kad ugdant vaiko finansinį raštingumą užtikrinama jo sėkmė ateityje.
