Pirmadienį Triškoniuose vietos pedagogams, moksleivių tėvams ir bendruomenės atstovams buvo oficialiai pasakyta, kad kaimo pagrindinė mokykla taps Linkuvos gimnazijos filialu.
Valdininkai vardijo pertvarkų privalumus, o triškoniečiai jiems priminė, jog tokios reformos jau numarino ne vieną kaimo mokyklą.
Taupyti nebėra iš ko
Pagrindinė priežastis, dėl ko 2013-aisiais mokyklai numatoma filialo ateitis — mažėjantis moksleivių skaičius.
Švietimo skyriaus vedėja Irena Mažulienė bei jos pavaduotojas Algirdas Šidlauskas įrodinėjo, kad mokyklinio amžiaus vaikų Triškonių apylinkėse nepadaugės, o ją išlaikyti kaip savarankišką pagrindinę — per brangu. Nors mokykla nėra prasiskolinusi, o pagal moksleivių migraciją — sėsliausia rajone.
„Pakruojo krašto“ žiniomis, moksleivių sumažėjo ne tik dėl to, kad sumažėjo vaikų. Dalis tėvų apsisprendė savo atžalas leisti į kitas mokyklas, nepatenkinti kai kurių dalykų specialistais.
Triškoniuose nebebus leista komplektuoti devintos klasės (nesusidaro dešimt būsimų devintokų), prisieis jungti žemesnes klases. O tokioms klasėms skiriamas penktadaliu mažesnis mokinio krepšelis, nei įprastoms.
I. Mažulienė teigė, jog bus stengiamasi Triškoniuose išsaugoti aštuonmetę mokyklą, darbo vietas mokytojams. Neliks tik direktorės pavaduotojo etato.
Anot vedėjos, mokytojams bus naudingiau dirbti filiale tapsiančioje įstaigoje: šiuo metu, taupant krepšelio lėšas, Triškoniuose pedagogams skaičiuojamas mažiausias rajone darbo užmokesčio koeficientas, kelis kartus sumažintos valandos ugdymo poreikiams.
Reforma — mokyklai sunykti
Mokyklų reformos vykdytojų trškoniečiai klausė: „Koks taupymas, jeigu, nelikus devintokų klasės Triškoniuose, nauja bus atidaryta Linkuvos gimnazijoje?“
Žmonės replikavo, jog tapusi filialu, mokykla dar greičiau sunyks: nematydami perspektyvos, tėvai leis vaikus mokytis kitose vietovėse, išbėgios ir mokytojai.
Taip atsitiko Gačioniuose, Medikoniuose, kituose kaimuose, kur veikė pagrindinės mokyklos. Per pastarąjį dešimtmetį iš 27 rajono mokyklų liko 13.
Švietimo skyriaus vedėja teigė, kad triškoniečiai devintokai gali ir nesirinkti Linkuvos gimnazijos.
Prieš keletą metų, uždarius mokyklą Pamūšyje (Pašvitinio seniūnija), buvo planuojama, kad šios mokyklos auklėtiniai papildys Pašvitinio pagrindinę, tačiau nemažai vaikų pasirinko netolimas mokyklas kaimyniniuose rajonuose. Taip iš rajono iškeliavo ir mokinio krepšelio pinigai.
Mokykla kelia kaimą
Triškonių pagrindinė mokykla užpernai buvo įtraukta į gražiausiai aplinką tvarkančių šalies ugdymo įstaigų dešimtuką, septyneris metus iš eilės pelno tarptautinės ekologinio švietimo programos „Žaliąsias vėliavas“. Moksleiviai dalyvauja ir užima prizines vietas įvairiose sporto varžybose, dalykinėse olimpiadose, muzikiniuose konkursuose.
Pernai gruodį Triškonių mokyklos delegacija Švedijoje pristatė savo veiklą analogiškai gamtosaugos švietimu užsiimančiai šios šalies mokyklai. Ekologinės, aplinkos tvarkymo idėjos metų metus iš klasių skleidžiamos į moksleivių šeimas — vaikai namiškius mokė rūšiuoti atliekas, taupyti elektrą, tyrė apylinkių šulinių vandenį.
Kaimo jaunimo klubas ir mokyklos kolektyvas sutarė pasirūpinti sporto mėgėjais — rašė projektą, siekdami gauti finansavimą atnaujinti futbolo aikštę. Ir jau sulaukė žinių, kad projektas laimėjo dvidešimt penkis tūkstančius litų.
Už projektų pritrauktus pinigus jaunieji triškoniečiai keliolika metų keliauja po Lietuvą — apvažiavo jau bene pusę šalies.
Mokyklos direktorė Angelė Kubilickienė akcentavo, kad Triškoniuose iki šiol nėra nė vienos asocialios šeimos. O vaikams mokykloje — saugu.
Janina Šaparnienė
