„Labai svarbu didinti moksleivių susidomėjimą mokomuoju dalyku ir ambicijas mokėti savo kalbą“, – pabrėžia konkurso „Švari kalba – švari galva“ partnerės Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyr. specialistė Nida Poderienė.
Šiandien jau nebestebina, kad dauguma moksleivių (nemažai ir darželinukų) kuo puikiausiai kalba viena ar daugiau užsienio kalbų, ištisas valandas praleidžia ne bendraudami su bendraamžiais, o šiuolaikinių technologijų draugijoje, neretai geriau už suaugusiuosius išmano visas technologijų valdymo ir naudojimo subtilybes.
Rezultatas – auga nauja, protingų ir kūrybingų žmonių karta. Deja, su apgailestavimu tenka pridurti – ir nelabai raštingų žmonių karta, mat dabartiniai jaunuoliai vis prasčiau vartoja savo gimtąją lietuvių kalbą.
Jaunų žmonių neraštingumas tampa valstybine problema, tai byloja akivaizdi 2010–2012 m. valstybinio lietuvių kalbos egzamino rezultatai: trečdalis abiturientų 350 žodžių tekste padarė 20 ir daugiau klaidų.
Neseniai Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete buvo svarstytas mokinių neraštingumo klausimas, diskutuota, kaip reikėtų jį spręsti, kokių priemonių būtina imtis. Apie tai, kaip mokymosi procesą padaryti patrauklesnį, ar prasminga tradicines pamokas su vadovėliais papildyti naujovėmis ir kokios šios turėtų būti, mintimis dalijasi kalbinių technologijų plėtojimu užsiimančios bendrovės, nacionalinio moksleivių konkurso „Švari kalba – švari galva“ iniciatorės „Tilde IT“ direktorė Renata Špukienė ir konkurso partnerės Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nida Poderienė.
Švietimo ir mokslo ministerija (toliau – ŠMM) kovai su mokinių neraštingumu siūlo didesnius atlyginimus lituanistams už rašinių taisymą, privalomą raštingumo patikrinimą po 8-os klasės, privalomą ikimokyklinį ugdymą socialinės rizikos šeimose gyvenantiems vaikams. Tačiau ar visos šios priemonės iš tiesų moksleivius paskatins geriau mokėti lietuvių kalbą?
N.P. Didesnis mokytojo lituanisto atlyginimas už darbų taisymą, privalomas raštingumo patikrinimas – tai tik dalis priemonių. Jas įgyvendinant greta tokių, kaip sisteminio lietuvių kalbos mokymo sustiprinimas pradinio ir pagrindinio ugdymo programose, aiškiai apibrėžiant, ką kokioje klasėje mokinys turi išmokti, atidžiai suformuotas, mokiniams patrauklus skaityti privalomos literatūros turinys, įvairių kalbinių konkursų organizavimas, šiuolaikinių technologijų integracija į ugdymo procesą ir panašiai, situaciją turėtų pakeisti. Neraštingumą, be jokios abejonės, mažina ne atskiros priemonės, bet jų visuma.
Labai svarbu didinti moksleivių susidomėjimą mokomuoju dalyku ir ambicijas mokėti savo kalbą. Ne mažiau svarbu ir tai, koks yra suaugusiųjų požiūris. Pavyzdžiui, jei lietuvių kalba ir toliau rūpės tik lietuvių kalbos mokytojams, o kitų dalykų pedagogai žiūrės pro pirštus į mokinių paliekamas klaidas rašto darbuose ar per pamokas leis jiems kalbėti žargonu, manau, jaunimo raštingumo klausimas dar ilgai išliks toks pat opus.
Gimtosios kalbos mokėjimas turi tapti prestižo, socialinio ir kultūrinio išsilavinimo ženklu.
Šiuolaikinių technologijų integracija į mokymosi procesą – kas tai galėtų būti?
R.Š. Lietuvių kalbos mokymosi procesas vaikui turi būti kuo įdomesnis, priešingu atveju jis neturės motyvacijos stengtis discipliną išsiaiškinti, suprasti, atsiminti. Jaunimas – labiausiai pagaulus įvairioms naujovėms. Kalbėti švaria, taisyklinga lietuvių kalba tarp jaunų žmonių gali tapti madinga, tam reikia tik tinkamo impulso. Juo gali tapti ir tinkamas technologijų panaudojimas.
Ką turiu omenyje sakydama tinkamas? Jau ne vienus metus girdime kalbas, kad jaunoji karta elektroninėje terpėje: naršydami internete, rašydami laiškus ar trumpąsias žinutes, neretai privengia vartoti lietuviškus rašmenis bei taisyklingą lietuvių kalbą. Akivaizdu, jog mokymosi procese tiesiog būtina išnaudoti kompiuterius, išmaniuosius telefonus. Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikos gentys jau kurį laiką naudojasi įvairiais socialiniais tinklais, kad išlaikytų jaunimo dėmesį, o Sibiro ir Mongolijos klajoklių kalboms net yra sukurta speciali „iPhone“ programa, skirta mokyti taisyklingos tarties.
Stebėdami Lietuvos moksleivių raštingumo situaciją, nesėdime sudėję rankų ir mes – sumanėme moksleivius pakviesti prakalbinti kompiuterį lietuviškai. Taip gimė nacionalinis konkursas „Švari kalba – švari galva“, kurio partneriais tapo tokios institucijos, kaip Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Šiemet konkursas rengiamas jau šeštą kartą.
Ar nėra taip, kad visuose konkursuose dalyvauja tik gabiausi – tie, kurie ir taip gerai mokosi ir taisyklingai kalba?
R. Š. Nuo 2,5 tūkst. pirmaisiais konkurso metais iki daugiau kaip 8,5 tūkst. „užaugęs“ dalyvių skaičius leidžia tikėti, kad dalyvių ratas plečiasi. Šių metų konkurso šūkis – „Dalyvauja visi!“ Kviečiame pedagogus paskatinti dalyvauti visus mokinius, ne tik gabiausius ir perspektyviausius. Juk dalyvavimas – įdomiausia bet kokių varžybų dalis.
N.P. Tiesa – olimpiadose ar varžybose, kur mokyklos atstovų skaičius ribojamas, deleguojami tik geriausi. Tačiau siekiant, kad šią, smagiąją mokymosi pusę pajustų kuo daugiau mokinių, visiems norintiems atviri konkursai ar tiesiog draugiškos varžybos – ypač gera mokymo priemonė.
R.Š. Konkursas „Švari kalba – švari galva“, į kurį iki balandžio 10 d. imtinai galėjo registruotis visi 6–10 klasių mokiniai, turi ir daugiau vaikų dėmesį traukiančių elementų: abu jo etapai vyksta prie kompiuterių, į klausimus atsakinėjama ir užduotis atliekamos internetu, dalyviai gali naudotis jame prieinamais informacijos šaltiniais.
Tiesa, kadangi užduočių atlikimo laikas yra ribotas, nereikėtų manyti, kad žinios vien iš interneto gali padėti laimėti.
Tačiau ar tokios lengvai pasiekiamos priemonės ir žinių šaltiniai kaip internetas ar gramatines klaidas tikrinanti programinė įranga nesuteikia mokiniams progų nebesimokyti?
N.P. Naujų galimybių ir priemonių gausos ignoruoti negalime. Moksleivis ir gali pasitikrinti klaidas gramatikos tikrintuvu ar atsakymą rasti internete ruošdamas namų darbus, bet reguliarūs patikrinimai ir kontroliniai darbai klasėje, kur galima pasikliauti tik savo galva, tikrai paskatins išmokti ir atsiminti. Juo labiau, kad ir minėti gramatikos tikrintuvai neištaiso klaidos nepastebimai – taisytina vieta paprastai pabraukiama, dažnai pateikiami keli taisymo variantai, iš kurių renkantis teisingą irgi reikia pagalvoti.
Įvairūs elektroniniai žodynai – tiek užsienio kalbų, tiek sinonimų – gali būti lygiai tokie pat naudingi šaltiniai kaip ir popieriniai jų variantai. Beje, nuo šių metų ir per brandos egzaminą mokiniams suteikiama galimybė naudotis Dabartinės lietuvių kalbos žodynu. Siekiama, kad žodynais mokiniai kuo daugiau naudotųsi ir per pamokas, ir namuose, kad asmeninio žodyno turtinimas bei rašybos, žodžio formos vartojimo pasitikrinimas taptų įprasta mokymosi praktika.
Bendrovės „Tilde IT“, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rengiamas šeštasis konkurso I etapas vyks balandžio 15–19 dienomis, konkursines lietuvių kalbos užduotis moksleiviai atliks savo mokyklų kompiuterių klasėse nuo 9 val. ryto iki 17 val. vakaro.
Iš pirmo etapo į antrąjį pateks po dvidešimt kiekvienos klasės geriausių dalyvių – šeštokų, septintokų, aštuntokų, devintokų ir dešimtokų.
II etapo varžybos vyks Vilniuje Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse (numatyta data – gegužės 2 d.). Tą pačią dieną bus rengiamos ir apdovanojimo iškilmės Seimo rūmuose.
