Daugiau negu 95 proc. moksleivio krepšelio lėšų mokyklos skiria pedagogų darbo užmokesčiui, psichologinei ir socialinei pedagoginei pagalbai organizuoti ir vos keli procentai lieka vadovėliams, pedagogų kvalifikacijai kelti, neformaliam mokinių ugdymui bei kitoms reikmėms, rodo 2011 m. duomenys. Lietuvos tėvų forumas (LTF) susirūpino, kad 2012 m. visiškai liberalizavus moksleivio krepšelį, dar labiau kentės vaikų išsilavinimas.
LR Valstybės kontrolės 2011-2012 m. atlikto tyrimo „Mokinio krepšelio lėšų planavimo ir naudojimo vertinimas“ duomenimis, moksleivio krepšelio lėšų skirstymo metodikoje – nemažai pažeidimų. Ataskaitos išvadose teigiama, kad pasitaiko atvejų, kai moksleivio krepšelio lėšos mokyklose naudojamos ne ugdymui, o ūkio išlaidoms apmokėti, o neefektyvus lėšų naudojimas skatina jų trūkumą kitoms reikmėms.
„Bendraujant su pedagogų kvalifikacijos kėlimo centrais, pasigirsta skundų, kad lėšų dalis, skiriama pedagogų kvalifikacijai kelti, pastaruoju metu sumažėjo trečdaliu. Mokytojai skundžiasi, kad vaikus tenka mokyti iš senesnių nei aštuonerių metų senumo vadovėlių, kadangi lėšų naujiems taip pat nėra. Manau, kad suteikus mokykloms galimybę savarankiškai perskirstyti lėšas, atsirado per daug piktnaudžiavimo atvejų – nemaža dalis mokyklų visus pinigus nukreipia tik darbo užmokesčiui. O dėl to labiausiai kenčia mūsų vaikai“, - apie neapgalvotas moksleivio krepšelio liberalizavimo pasekmes spaudos konferencijoje kalbėjo LTF tarybos pirmininkas Audrius Murauskas.
Šiandien vykusios spaudos konferencijos metu LTF atstovui pritarė ir Lietuvos leidėjų asociacija (LLA). Leidėjų duomenimis, 75 proc. pradinių klasių ir 78 proc. 5-10 klasių Lietuvos moksleivių mokosi iš vadovėlių, išleistų iki 2003 m. ir 2003-2008 m. Tuo tarpu pagal Pradinio ir pagrindinio bendrojo ugdymo programas vadovėliai turėtų būti atnaujinami kas ketverius metus.
„Šiemet naujų vadovėlių mokyklos įsigijo 35 proc. mažiau nei praėjusiais metais. Mūsų duomenimis, šiais metais vienam moksleiviui tenka vos viena naujo vadovėlio dalis. Stebina tai, kad valstybės pateikiami duomenys apie vadovėlių įsigijimą ir jų skaičių mokiniams trigubai didesni. Negana to, šiemet 12 mln. Lt skirta moksleivių planšetiniams kompiuteriams ir nei lito – jų turiniui kurti. Jeigu vadovėlius norima keisti kompiuteriais, tai pradedama ne nuo tos pusės – pirmiausia reikėtų pagalvoti, iš kokio turinio mokytojai ruošis, o moksleiviai mokysis“, - sakė LLA prezidentas Remigijus Jokubauskas.
Pasak LTF atstovo A. Murausko, moksleivio krepšelio liberalizavimas – gera idėja, tačiau norint tinkamai organizuoti ugdymo procesą, šią sistemą reikėtų tobulinti.
„Mokyklos galėtų ir toliau pačios spręsti, kam skirti moksleivio krepšelio lėšas, tačiau turėtų būti panaikinta galimybė vadovėliams ir mokytojų kvalifikacijai kelti skiriamas lėšas panaudoti pedagogų darbo užmokesčiui. Tuomet išvengtume lėšų „pravalgymo“ atvejų ir, pagal mokyklos poreikį, tos lėšos galėtų būti skiriamos tuo metu reikalingiausioms reikmėms – pedagogų kvalifikacijos kėlimui, vadovėliams, neformaliam ugdymui, mokinių pažintinei veiklai, IT infrastruktūros vystymui, pedagoginei psichologinei pagalbai“, - teigė A. Murauskas.
