...ir vieną dieną aš susimąsčiau, o kodėl taip yra, kad vaikai išsižada savo tėvų, sergančių alkoholizmu ? Argi alkoholikai ne žmonės, kad jų reikia vengti ir slėpti nuo visuomenės, juolab,jei jie tavo artimieji ? Ko yra vertos kalbos apie tarpusavio supratimą, pagalbą bei žmoniškumą?
Juk jei turi ydų,vadinasi, tu jau kitoks. Jei tu kitoks – tai jau niekam ir niekur nebereikalingas. O gaila... Juk visi mes esam žmonės.
Manote, kad tai netiesa ? Tikite, kad pasaulis nori padėti žmonėms, kurie gyvena tik dėl priklausomybės? Deja, atlikus apklausą tarp jaunuolių (nuo 16 iki 23 metų), ar gėdytumėtės tėvų alkoholikų ir kodėl, paaiškėjo kiek kitokia tiesa.
Vienoje žinomiausių ir lankomiausių jaunimo portalo svetainių, vykdant šią apklausą, nuomonių buvo įvairių. Tačiau beveik visi spyrė į tuos pačius vartus ir teigė, kad tėvai alkoholikai būtų didžiulė gyvenimo bausmė. Tik vienas asmuo iš dešimties apklaustųjų užtikrintai išsakė savo mintis, kad tokių tėvų jis nesigėdytų. Tam, kad susidarytumėte aiškesnę nuomonę, pateiksiu keletą argumentuotų pasisakymų :
Klausimas: Ar gėdytumėtės tėvų alkoholikų?
Domantė, 17 metų: Turbūt, kad taip. Na, tarkim, kai tėvai alkoholikai, tai gali būti ir be darbo, tad abejoju , ar tada bent kiltų mintis pasikviesti ką nors į svečius, nes vis tiek žinosi, kad tėvai bus namuose ir gers, o išgėrę žmonės palieka labai blogą įspūdį. Tada ir prieš draugus jausiesi blogai.
Viktorija, 23metai: O kodėl turėčiau? Kokie bebūtų, bet tėvai yra vieninteliai. Bandyčiau padėti jiems.
Marta, 19 metų: Sunku pasakyti. Pradžioje gal taip, vėliau priprastum ir suprastum, kad tai liga. Dar, manau, priklauso ir nuo to, ar aplinkiniai žino apie tokias tėvų ydas.
Austėja, 18 metų: Manau, kad būtų nemalonu grįžti ir matyti savo tėvus tokius. Ar gėdyčiaus, nežinau. Tiesiog būtų nesmagu, jei aplinkiniai tai žinotų.
Taigi, kaip matome, jaunuoliams nėra svarbus pats faktas, kad „ mano tėvai alkoholikai“. Jiems daug svarbiau rūpi aplinkinių žmonių ir draugų nuomonės. Tačiau patys vaikai turėtų mažiau vargintis dėl kitų interesų, o verčiau išsiaiškinti priežastis, kurios sukėlė tokia ligą kaip alkoholizmas. Galbūt sužinojus visas reikšmingas aplinkybes suprastų, kad ši liga nėra gėdinga. Juk dauguma tėvų įninka į alkoholį iš sielvarto dėl artimųjų netekties, nepritapimo naujoje aplinkoje ar vienatvės. Bet ar tai atrodo teisinga tėvų atžvilgiu, kad vaikai gėdijasi jų ? Tikrai ne. Juk patys vaikai kartais priveda tėvus prie tokio žalingo įpročio.
Pats gyvenimas mums nuolat įrodo, kad reikia išmokti ne nusisukti ir bėgti nuo aplankusių bėdų, bet sugebėti pažvelgti joms įžūliai į akis. Juk ir tu nežinai, kas laukia tavęs ateity. Ir pagalvok, jei vieną dieną tave ištiks nelaimė, pavyzdžiui, įklimpsi į narkotikų liūną, ir tu liksi vienas... Kaip tada reaguosi ir elgsiesi? Tikriausiai niekaip, nes pats būsi niekas, kurį visi vadins vardu Gėda.Tada ir suvoksi, kaip skaudu, kai tave atstumia brangiausieji. Atmink, kad ir ką darytumėme, mes tik irkluojame, o vairą sukioja likimas.Tad griebk irklus ir irkluok teisinga kryptimi, nes galbūt šią minutę skęsta tavo artimas, kuriam reikia tavęs, o ne tavo gėdos.
Laura Bagdžiūnaitė
