R. Vaitkus teigė, kad tokią finansavimo tvarką nevalstybinėms aukštosioms mokykloms dar 2011 metais nustatė Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas. Pagal šią tvarką, finansuoti galima mokymą tik tokių specialistų, kurių nerengia valstybinės aukštosios mokyklos. Tokios specialybės pavyzdys yra ortopedija, kurios mokoma tik privačioje mokykloje. Nevalstybinės aukštosios mokyklos turi atrasti savo nišą, užtikrinti išskirtinę studijų kokybę ir stengtis akredituoti savo studijų programas. Tik taip jos išliks konkurencingos ir galės gauti finansavimą.
„Mes esame orientuoti į kokybę ir gabius studentus, todėl privalome reguliuoti studentų skaičių. Tikimės, sureguliuoti studentų srautus, tiek į valstybines, tiek ir į nevalstybines mokyklas per sutartis. Tada atsiras galimybė veikti ir privačioms mokykloms, ir gauti finansavimą unikalioms programoms“, – sakė viceministras. Lietuvoje auga ir profesinio mokslo svarba. Anot R. Vaitkaus, šis sektorius išaugo dvigubai aukštųjų mokyklų sąskaita. Investicijos į profesinio mokymo sektorių buvo milžiniškos – iš Europos Sąjungos fondų skirti 500 mln. litų. Pavyzdžiui, praėjusiais metais net 1500 aukštąjį mokslą baigusių žmonių įstojo mokytis į profesines mokyklas. Tai rodo, kad šis sektorius, nors ir buvo pamirštas, yra labai svarbus.
Daugiausiai Lietuvoje uždirba VGTU universitetą baigę transporto inžinerijos, logistikos, IT, geodezijos ir kitų gerai apmokamų sričių studentai. Pasak viceministro, Vilniaus universiteto absolventai šiuo aspektu taip pat stiprūs, tačiau bendrą statistiką smukdo socialiniai ir humanitariniai mokslai.
