Tie darbuotojai, kurių darbo diena trunka ilgiau nei aštuonias valandas (kalbame apie penkių dienų darbo savaitę), rizikuoja „sudegti“ darbe nuo fizinio ir psichinio išsekimo bei streso, išsiaiškino britų mokslininkai. Visa laimė, kad specialistai žino, kaip su tuo kovoti ir sumažinti patiriamą žalą, rašo „The Daily Mail“.
Harvardo universiteto absolventė psichologė Joana Borysenko ištyrė neigiamų veiksnių įtaką moterims. Jos duomenimis, kas dešimta Didžiosios Britanijos moteris dirba daugiau nei 45 valandas per savaitę, o vėliau daugelis jų pasiekia pavojingą fizinio ir psichinio išsekimo ribą.
Ryškus tokio išsekimo pavyzdys – Sonny Moran. Moteris dirbo viešųjų ryšių agentūroje. Kiekvieną rytą ji keldavosi šeštą valandą, pusantros valandos keliaudavo iki biuro, kuriame sėdėdavo iki 22 valandos vakaro.
Pietų pertraukos agentūroje nebuvo numatytos. Sonny šešerius metus aukojo savo asmeninį gyvenimą ir sveikatą dėl darbo, kol galop suprato, kad nėra jėgų netgi atsikelti iš lovos. Kai Sonny pranešė darbdaviui, kad išeina iš darbo, šis neprieštaravo.
Tačiau rizikos grupei priklauso ne tik darboholikai, tokie kaip S. Moran, pabrėžia J. Borysenko. Dažna „perdegimo“ priežastis – personalo sumažėjimas. Likusių darbuotojų pečius užgriūna didesnė našta, tačiau protestuoti šie bijo, kad jų neištiktų atleistųjų likimas. Anot J. Borysenko, dėl to dažniau nukenčia moterys nei vyrai, kurios ypač dažnai yra linkusios ignoruoti savo poreikius ir padėti kitiems.
Vykstant „degimo“ procesui žmogus praranda motyvaciją ir gyvenimiškas jėgas, nekenčia savo gyvenimo būdo, pastebi J. Borysenko.
Daugelis moterų šią būseną pastebi tada, kada ji praktiškai nebegrįžtama. Iš 2000 moterų, kurias tyrė psichologė, kas trečia vartojo antidepresantus. 18 proc. iš jų niekam apie tai nepasakojo, netgi savo antrosioms pusėms.
43-ejų metų londonietė Helen McNally po nervinio išsekimo kreipėsi į psichiatrą. „Aš bijojau pasirodyti silpna, prarasti darbą, savo namus“, – aiškino ji. Helen netgi buvo nukeliavusi prie aukščiausio, kokį jai pavyko rasti, pastato ir galvojo apie savižudybę, tačiau visgi ryžosi grįžti į namus. Tai baigėsi isterija. Toks lūžis moteriai reiškė ilgą kelią iki visiško išgijimo.
„Perdegimo“ simptomai kartais primena depresiją, tačiau medikamentai nepadeda, pabrėžia J. Borysenko. Ji rekomenduoja radikaliai keisti gyvenimo būdą. Labai svarbu išmokti atskirti teigiamą stresą nuo neigiamo. Daugeliui bėdos prasideda nuo įsitikinimo, kad be pastangų gyvenime nieko nepasieks.
„Sutelkus pastangas darbo našumas auga, tačiau iš paskos seka stresas dėl noro pelnyti trokštamą atlygį. Ir tuomet suprantate, kad darbo produktyvumas sumažėjo. Dedate daugiau pastangų, tačiau darbo kokybė vis tiek prastėja. Taip prasideda „perdegimas“, – pasakoja J. Borysenko.
Moterims išsivysto skeptiškas ir neigiamas požiūris į gyvenimą. Jausdamos, kad jas visi apleidžia, moterys susiformuoja „kankinio kompleksą“ – tai moteris, pykstanti ant viso pasaulio, kuri mano, kad jos dirglumas yra pateisinamas.
„Be depresijos, kurią sukelia įtampa, smegenys ima veikti kitaip. Suaktyvėja „baimės centro“ veikla, kuri keičia priekinių smegenų skilčių veikimą ir prarandama galimybė kontroliuoti savo emocijas, – pasakoja psichologė. – Kiekvienas iš mūsų savyje turi Džekilą ir Haidą (Roberto Louiso Stevensono romano „Nepaprasta daktaro Džekilo ir misterio Haido istorija“ veikėjai.
Daktaras Džekilas yra teigiamas veikėjas, misteris Haidas – neigiamas). Darbe esame priversti apriboti savo vidinį Haidą, tačiau namie blogis išlenda. Taigi „perdegimas“ nuodija santykius.“
J. Borysenko pati 10 metų stengėsi susidoroti su mokslu, dviejų vaikų auklėjimu ir darbu ties knygomis. Ji suprato, kad kažkas negerai, kai pajuto, kad netgi pačiais džiugiausiais momentais nejaučia nieko.
Dirbančioms motinoms, ypač dabartiniais laikais, kai dirbti būtina, kad pamaitintumei šeimą, stresas ypač pavojingas. J. Borysenko pataria moterims taupyti savo laiką ir griežtai išmesti iš gyvenimo viską, kas verčia jį švaistyti.
Geriausia apsauga nuo „perdegimo“ – diagnozė laiku. Psichologė pataria moterims vadovautis skale: nuo „man viskas gerai“ iki „man prasidėjo „perdegimas“. Reguliariai vertindamos savo būklę pagal šią skalę moterys galės laiku imtis veiksmų. Kiekviena gali rasti savų būdų, kaip sumažinti stresą – kartais gali padėti masažas ar pokalbis su draugais.
S. Moran po „perdegimo“ pakeitė savo gyvenimą. Susirado asmeninį trenerį, kuris padėjo numesti svorio, o dabar veda seminarus „Nauja tu“ moterims, susiduriančioms su tomis pačiomis problemomis.
