Lietuvos žemės ūkio universitetas (LŽŪU) – jau devintoji aukštoji mokykla, suformavusi naują tarybą. Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui patvirtinus visuomenės pasiūlytus tarybos narius, paskelbta LŽŪU tarybos – kolegialaus valdymo organo – sudėtis. Ji sudaryta vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, pagal kurį į valstybinių aukštųjų mokyklų valdymą įtraukiami ne tik akademinės bendruomenės, bet ir visuomenės atstovai.
LŽŪU tarybą sudaro 11 narių. Švietimo ir mokslo ministras kartu su LŽŪU senatu į tarybą paskyrė VŠĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorių Edvardą Makelį. Penki tarybos nariai patvirtinti iš visuomenės pasiūlytų kandidatų Aukštojo mokslo tarybos teikimu – tai Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Marius Busilas, UAB „DOJUS agro“ valdybos pirmininkas Pranas Dailidė, Kauno technologijos universiteto Europos instituto direktorius Kęstutis Kriščiūnas, Baltijos labdaros fondo direktorius Arūnas Svitojus ir Įmonių grupės „Alita“ AB generalinio direktoriaus patarėjas Darius Vėželis. Kitus penkis tarybos narius išrinko universiteto bendruomenė: studentų atstovybė pasiūlė Simoną Pusvaškį, dėstytojai ir mokslo darbuotojai – fakultetų dekanus Edmundą Bartkevičių, Vidmantą Butkų, Vidmantą Gurklį, administracija – studijų prorektorių Joną Čapliką.
Aukštosios mokyklos tarybos numato strateginius kolegijos ar universiteto tikslus, renka rektorių ar kolegijos direktorių, užtikrina atskaitingumą ir ryšį su visuomene bei steigėjais.
Pusę aukštosios mokyklos tarybos narių skiria akademinė bendruomenė, pusę – švietimo ir mokslo ministras, dar vienas narys išrenkamas bendru sutarimu. Kandidatus į ministro skiriamus tarybų narius siūlo valstybės, verslo, mokslo, kultūros, viešojo sektoriaus įstaigos ir organizacijos, aukštųjų mokyklų senatai, alumnų asociacijos, fiziniai asmenys. Aukštojo mokslo taryba peržiūri visuomenės siūlymus ir atrenka kandidatų sąrašą ministrui tvirtinti.
Visuomenė aktyviai dalyvauja universitetų ir kolegijų naujų tarybų formavimo procese. Paskelbus kvietimą teikti išorinius kandidatus LŽŪU tarybai, į 5 vietas buvo pasiūlyti 36 asmenys.
2009 m. priimtas Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad visos valstybinės aukštosios mokyklos iki 2011 m. pabaigos turi pakeisti valdymą – priimti naujus statutus, suformuoti tarybas, išrinkti vadovus. Keičiasi ir jų teisinis statusas – universitetai ir kolegijos iš biudžetinių tampa viešosiomis įstaigomis, šis pakeitimas jas įgalina savarankiškai disponuoti turtu. Visas pertvarkos procedūras šiuo metu yra užbaigusios 3 valstybinės aukštosios mokyklos: Mykolo Romerio universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas ir Šiaulių valstybinė kolegija.
Valstybinių aukštųjų mokyklų atskaitomybę visuomenei ir jų savarankiškumą įtvirtinantys persitvarkymo procesai įsibėgėjo. Naujus statutus jau turi 13 aukštųjų mokyklų – 8 universitetai, 5 kolegijos. Naujos tarybos suformuotos 9 valstybinėse aukštosiose mokyklose – 5 universitetuose ir 4 kolegijose. Teisinį statusą iš biudžetinės į viešąją įstaigą jau yra pakeitusios 7 aukštosios mokyklos – 4 universitetai ir 3 kolegijos. Naujus vadovus išsirinko 4 aukštosios mokyklos – 3 universitetai ir 1 kolegija. Šiuo metu Lietuvoje veikia 27 valstybinės aukštosios mokyklos – 14 universitetų ir 13 kolegijų.
