Ar įsivaizduojate penkiasdešimtmetį, parimusį prie aštuntokams skirto matematikos uždavinyno? O mamą su dukra, sėdinčias vienoje klasėje? Posakis, kad „mokytis niekada nevėlu“, šiems žmonėms pažįstamas pačia tikriausia jo prasme, nes peržengę suaugusiųjų mokyklos slenkstį, visi tampa mokiniais – aštuoniolikmečiai jaunuoliai ir jau savus vaikus užauginę vyresnio amžiaus žmonės.
Suaugusiųjų mokyklų mokiniai gali rinktis skirtingas mokymosi formas – jiems patogiu laiku lankyti pamokas su rytine ar vakarine pamaina ar dėl kokių nors objektyvių priežasčių mokytis nuotoliniu būdu savarankiškai, o vėliau atsiskaityti padarytas užduotis.
Naujienų portalas „Balsas.lt“ domėjosi, kiek moksleivių pradės naujus mokslo metus saugusiųjų mokyklose ir kokias kliūtis tenka įveikti į mokyklos suolą nusprendusiems sugrįžti žmonėms.
Besimokantiems suaugusiems – daugiau savarankiško darbo
Švietimo ir mokslo ministerijos specialistų teigimu, šiuo metu suaugusiųjų švietimo centrai kaip tik registruoja norinčius mokytis, tad tikslūs skaičiai paaiškės po kurio laiko. 2010-2011 mokslo metais suaugusiųjų mokyklose mokėsi apie 11 tūkst. moksleivių. Duomenys rodo, kad keletą pastarųjų metų suaugusiųjų skaičius formaliajame švietime panašus, bet daugėja besimokančių neformaliai, lankančių įvairius kursus, aktyviau besinaudojančių internetu.
Į klausimą, ar skiriasi mokymo programos vaikams ir suaugusiems, ministerijos specialistai atsakė: „Mokant suaugusiuosius reikia taikyti įvairias mokymo organizavimo formas: suaugusieji gali mokytis savarankiškai, moduliniu, neakivaizdiniu ir kitais būdais, kurie reikalauja mažesnio kontakto su mokytoju, bet daugiau savarankiško darbo. Mokydamas suaugusius andragogas turi atsižvelgti į šių asmenų poreikius, jų gyvenimo patirtį, atitinkamai pritaikydamas mokymo turinį ir metodus.“
Į mokyklos suolą atlydi kaltės ir gėdos jausmas
Paklausta, su kokiais sunkumais susiduria žmonės, pradėdami mokytis suaugusiųjų mokykloje, Alina Martinkutė Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų vidurinės mokyklos psichologė sakė: „Problemos yra skirtingos, nes pas mus ateina mokytis skirtingo amžiaus žmonės. Mūsų mokykloje mokosi jaunuoliai nuo 18-kos metų ir būna mokinių, kurie yra 50-60 metų amžiaus.“
Kalbėdama apie jaunų žmonių, pasiryžusių baigti mokslus suaugusiųjų mokykloje, problemas, pašnekovė sakė: „Šie žmonės būna gyvenime susidūrę su kaltės, gėdos jausmu, turi neigiamų prisiminimų apie kokias nors mokantis vidurinėje mokykloje padarytas klaidas ir turi savotišką baimę sugrįžti į mokyklą, nes jaudinasi, kad situacija kartosis. Suaugę žmonės mokyklos slenkstį peržengti bijo todėl, kad jaudinasi, jog viską, ką kažkada žinojo ir mokėjo, jau bus pamiršę. Jie nerimauja, kaip jiems pavyks adaptuotis mokymosi aplinkoje, jaudinasi, kas bus, jei kiti kartu besimokantys žmonės su užduotimis susidoros kur kas lengviau.“
Darbdaviai ne visuomet geranoriški
Pašnekovės teigimu, dažnai suaugusiųjų mokyklą panorę lankyti žmonės susiduria su negatyviu darbdavių požiūriu, šie nesutinka sudaryti sąlygų, o darbuotojai bijo prarasti darbą. „Nors darbdaviai dažnai akcentuoja, kad darbuotojų išsilavinimas yra svarbus, realybė būna kitokia“, – sakė psichologė.
Pašnekovės teigimu, dažnai kliūtis baigti mokslus būna ir šeimos pagausėjimas. „Šią problemą mūsų mokykla išsprendė, ir mamos, kurios neturi kam pamokų metu palikti savo atžalų, gali vaikus atsivesti kartu ir palikti juos „Mažylio kambaryje“, kur su vaikais būna mokytojo padėjėja.“
Dažnai suaugusiųjų mokykloms „klijuojama etiketė“, kad jose mokosi tik negabūs ir turintys įvairių problemų žmonės. „Tokia nuomonė šiek tiek tiesos turi, mat į suaugusiųjų mokyklas ateina žmonės dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesugebėję prisitaikyti kitose mokyklose. Dažnai į suaugusiųjų mokyklas ateina jaunuoliai, iš kurių vidurinėje mokykloje buvo dažnai tyčiojamasi ir žmogus negalėjo su tuo susitaikyti. Būna atvejų, kai žmogui sunku suspėti su mokymuisi keliamais reikalavimais ir tuomet pasirenkama suaugusiųjų mokykla. Jokiu būdu negalima teigti, kad suaugusiųjų mokyklas baigę žmonės sunkiau adaptuojasi, baigia mokslus ar apkritai jiems gyvenime sekasi prasčiau.“
Motyvaciją lemia aplinkos pakeitimas
Pašnekovės teigimu, žmonėms dažniausiai reikia tiesiog pakeisti aplinką, nes bloga savijauta mokymosi aplinkoje neabejotinai veikia ir motyvaciją bei pačius mokymosi rezultatus. „Suaugusiųjų mokyklose mokosi ir vyresnio amžiaus žmonės, jie sąmoningesni, labiau subrendę, tad nekyla problemų dėl patyčių ar kokios nors diskriminacijos. Kai žmonės lengviau pripranta, juos supančioje aplinkoje jaučiasi saugiai, tuomet ir jų pasiekimai gerėja“, – kalbėjo pašnekovė.
Apie tai, ar tiesa, kad bent dalis suaugusiųjų mokykloje besimokančių turi tokią pat motyvaciją tai daryti, kaip vidurinių mokyklų moksleiviai planuodami tolesnes studijas, pašnekovė sakė: „Esama išorinės ir vidinės motyvacijos. Išorinė motyvacija – tai artimųjų ar darbdavio skatinimas ir spaudimas, o vidinė – paties žmogaus noras gauti išsilavinimą, turėti geresnį darbą ir pan.“
Pašnekovės teigimu, saugusiųjų mokyklų mokiniai valstybinius egzaminus išlaiko tikrai ne prasčiau nei vidurinių mokyklų mokiniai bei kasmet būna atvejų, kai suaugusiųjų mokyklas baigę žmonės vėliau mokosi kolegijose ar universitetuose.
Ar penkiasdešimtmečiai bėga iš pamokų?
Dažnai kalbant apie saugusiųjų mokyklas kyla ir mokinių drausmės bei pareigingumo klausimas, juk nėra paprasta išbarti penkiasdešimtmetį žmogų dėl to, kad šis praleidinėja pamokas. „Saugusiųjų mokykloje, kaip ir paprastoje mokykloje, yra labiau sąmoningų mokinių, kurie tiksliai žino, kodėl ateina į pamokas, bet yra ir mažiau sąmoningų, kuriems reikia šiokios tokios kontrolės. Auklėtojai palaiko kontaktą su visai savo klasės mokiniais, reikalui esant susiskambina ir žino, kodėl šie žmonės ilgesnį laiką nepasirodo mokykloje. Dažnai saugusiųjų mokykloje pamokų nelankymo priežastys nėra piktybinės – neateinu, nes man nesinori, tingiu, blogas oras. Suaugusiųjų žmonių pamokų nelankymo priežastys yra kur kas objektyvesnės – dėl darbo, šeimos rūpesčių“, – kalbėjo pašnekovė.
Į klausimą, ar tiesa, kad suaugusiųjų mokyklose mikrolimatas skiriasi nuo bendravimo tarp mokinių ir mokytojų vidurinėje mokykloje, pašnekovė atsakė: „Taip, nes čia mokosi suaugę žmonės, kurie neretai net būna vyresni už savo mokytojus. Nors mokytojai ir išlaiko savo autoritetą, tuo pačiu jie rodo pagarbą žmogaus įgytai gyvenimiškai patirčiai. “
Pasak pašnekovės, geriausias mokymo praktikos ir veiksmingumo yra tai, kai buvę mokyklos mokiniai mokytis atveda savo pažįstamus ar artimuosius. Yra buvęs ne vienas atvejis, kai vienoje klasėje sėdėjo vaikai ir jų tėvai.
Būtina griauti stereotipus
Praėjusius mokslo metus „Židinio“ suaugusiųjų mokykla baigė turėdama 450 mokinių, tikslus šių metų mokinių skaičius nėra žinomas. „Pastarųjų poros metų mokinių skaičiai stabilūs, bet jei palyginsime su tais, kurie buvo prie 3-4 metus, tai pamatysime mažėjimą. Ne paslaptis, kad šį procesą paveikė ir emigracija: žmonės negali pragyventi, neranda Lietuvoje gero ir išvažiuoja dirbti į užsienį“, – kalbėjo A. Martinkutė.
Paklausta, kokių pokyčių labiausia reiktų saugusiųjų švietime, pašnekovė sakė: „Reiktų keisti visuomenės mąstymą, kad suaugusiųjų mokyklos – tai tik vakarinės mokyklos, kur nemotyvuoti, nieko nesugebantys žmonės ateina prastumti laiko. Tai netiesa, nes šiose mokyklose mokosi ir tie žmonės, kurie daug ką sugeba, bet dėl kokių nors priežasčių neturėjo ar neturi galimybių mokytis vidurinėje mokykloje.“
Nemalonus „neegzistuojančių“ mokinių klausimas
Apie tai, su kokiomis suaugusiųjų mokymosi problemomis susiduria su suaugusiais žmonėmis dirbantys pedagogai, naujienų portalo „Balsas.lt“ kalbinti švietimo ir mokslo ministerijos specialistai sakė: „Su suaugusiais dirbantiems andragogams tenka dirbti su mažesniu mokinių skaičiumi, stengtis labiau individualizuoti mokymą, išdėstyti reikalingą medžiagą per trumpesnį laiką.“
Dažnai kalbant apie suaugusiųjų mokyklas akcentuojamas ir ne itin sąžiningos mokinių apskaitos klausimas, mat esama užfiksuota atvejų, kai mokyklos sąrašai papildomi realiai mokyklos durų nė karto nepravėrusių moksleivių pavardėmis ir taip gaunamas finansavimas šių „nesančių sielų ugdymui“. Deja, to, kaip sprendžiama fiktyvių mokinių sąrašų problema ir kokių veiksmų imamasi, ministerijos specialistai plačiau komentuoti nepanoro. Anot jų, šios informacijos reikėtų teirautis savivaldybėse, kurios tiesiogiai atsakingos už suaugusiųjų mokyklas.
