Vidutinė atlyginimo suma, kurios tikisi mokslus baigęs jaunimas, viršija 2000 Lt. Tai yra trečdaliu daugiau nei vidutinis atlyginimas šalyje. Tiesa, studentų finansiniai lūkesčiai mažėja proporcingai baigtų kursų skaičiui – bebaigiančių bakalauro studijas pageidaujamas atlyginimas yra 500 Lt kuklesnis nei pirmakursių.
Tokias tendencijas atskleidė „Swedbanko“ Asmeninių finansų instituto kartu su Lietuvos studentų atstovybių sąjunga atliktas studentų finansinės situacijos tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 10 tūkst. aukštosiose mokyklose studijuojančių jaunuolių.
Studentų, paprašytų nurodyti norimą atlygį pabaigus studijas, atsakymai svyruoja nuo 1000 iki 2000 litų per mėnesį atskaičius mokesčius. Vidutinė studentų pageidaujama suma siekia 2181 Lt. Simboliška, kad didžiausi idealistai yra ką tik pradėję studijuoti jaunuoliai – pabaigę studijas, jie tikisi uždirbti vidutiniškai 2500 litų „į rankas“.
„Dauguma jaunų žmonių, tik įstojusių į universitetą, neturi darbo patirties. Todėl jų įsivaizdavimas apie atlyginimą yra daugiau asmeninės ambicijos, o tai paprastai prasilenkia su realia situacija. Jaunimą visame pasaulyje stebina mažas pirmasis darbo užmokestis, tačiau jauni maksimalistai neretai pamiršta, jog darbo rinkoje veikia griežti konkurencijos dėsniai“, − komentuoja Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.
Nepaisant puoselėjamų didelių ambicijų, darbo rinka jaunuolius pasitinka nelabai svetingai. Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. 20–24 metų amžiaus jaunuolių nedarbas šalyje siekė 32 proc. ir buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Susidūrę su sunkiais darbo rinkos iššūkiais, studentai linkę mažinti savo lūkesčius. Paprašyti nurodyti, už kokį minimalų atlygį sutiktų dirbti baigę studijas, studentai minėjo vidutinę 1508 Lt sumą.
Pasak „CV Market“ portalo vadovo Lietuvoje Povilo Kytros, daugelis jaunų žmonių be darbo patirties sutinka dirbti ir už dar mažesnį atlygį. Tačiau didesnė problema už neadekvačius finansinius lūkesčius yra tai, kad dažnas studentas renkasi specialybę remdamasis ne tuo, kas patinka, o tuo, kas populiaru, kur nukreipia tėvai ar stoja draugai.
„Tai susiję su silpna profesine orientacija. Tėvai vis dar skiria per mažai dėmesio siekdami išsiaiškinti, kokia veikla jų vaikams patinka labiausiai. Daug jaunų žmonių mokosi profesijos, apie kurios darbo pobūdį turi menką įsivaizdavimą ir vėliau nusivilia susidūrę su realybe. Apklausos rodo, kad didelė dalis studentų pabaigę mokslus net neketina dirbti pagal specialybę“, − pastebi P. Kytra.
„CV Market“ vadovo teigimu, niekas negali prognozuoti, kokios specialybės bus reikalingiausios po dešimties metų. Jas išmintingiausia rinktis pagal tai, kas patinka, o ne remiantis prestižu ar tuo, ką renkasi draugai. „Tik darant tai, kas išties patinka, deramai investuoji į save. Tokiu atveju gerų rezultatų, tarp jų ir finansinių, galima pasiekti beveik bet kurioje srityje. Žinoma, savo indėlį turėtų įdėti ir tėvai, iš anksto kaupdami vaikų studijoms ir taip suteikdami galimybę jiems studijuoti mėgstamą dalyką “, − apibendrina P. Kytra.
Apie tyrimą. Lietuvos studentų finansinės situacijos tyrimą atliko „Swedbanko“ Asmeninių finansų institutas kartu su Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) š.m. kovo – balandžio mėnesiais. Pranešime komentuojami 8702 respondentų, studijuojančių 39 šalies aukštosiose mokyklose, atsakymai.
