Vis didėja į Lietuvą atvykstančių studentų iš užsienio skaičius. Nemažai jaunų žmonių į mūsų šalį keliauja ne vienam ar porai semestrų, bet visam studijų laikotaropiui. Neseniai prabilta apie tai, kad Lietuvoje būtų galima įvesti studento vizą ir taip supaprastinti kai kuriuos biurokratinius formalumus, su kuriais susiduria studentai iš užsienio, panorę žinių semtis Lietuvoje.
Apie idėją įvesti tokią vizą, švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė sakė: „Karts nuo karto ši mintis kildavo, be to, kitose šalyse yra studentiška viza, kurios turėjimas reiškia, kad studentui leidžiama ne tik studijuoti, bet ir tam tikrą laiko tarpą dirbti. Tokiu atveju šiek tiek supaprastėja ir kitų dokumentų tvarkymas. Ministerijoje dirbo darbo grupė, kurios uždavinys – susisteminti informaciją ir pateikti siūlymus. Šiuo metu svarstomi keli variantai. Siūloma ne iš karto griežtai įvesti studentiškas vizas, bet identifikuoti kitų problemų sprendimą, kurios iškyla atvykusiems studentams.“
Pašnekovės teigimu, darbo grupė svarstė kai kurių poįstatyminių teisės aktų pakeitimą: „Suprantame, kad tokie pokyčiai yra ne tik ŠMM reikalas, o pats klausimas kilo tuomet, kai atvykusiems studentams atsirado problemų dėl apsigyvenimo ir kitų reikalų. Būna taip, kad institucijos duomenų bazėse turi dokumentus, bet tam tikros tvarkos reikalauja pateikti dokumentų kopijas, tad studentai nemažą dalį laiko praleidžia vaikščiodami po įvairias įstaigas“, – kalbėjo J. Putinaitė.
„Apsimetėliai“ studentai ir „nelegalai“ dėstytojai
Į klausimą, iš kokių šalių sunkiausia šiuo metu studentams atvykti į Lietuvą, N. Putinaitė atsakė: „Sunku išskirti konkrečias šalis: jei studentas atvyksta visam studijų laikotarpiui, tai liečia visas šalis. Žinoma, į užsieniečius iš trečiojo pasaulio šalių žiūrima daug atidžiau ir įvairios tarnybos dalijasi savo turimais duomenimis su kitų Europos Sąjungos šalių įvairiomis tarnybomis. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai žmonės, kurie net neketina studijuoti, apsimesdavo studentais. Žinoma, ši rizika išlieka visuomet, bet Migracijos departamentas prie susisiekimo ministerijos šiuos dalykus sužiūri. Juk valstybė negali sau leisti į kiekvieną užsienietį žiūrėti kaip į potencialų teisės aktų pažeidėją.“
Pašnekovės teigimu, iš visų į Lietuvą atvykstančių studentų daugiau nei 20 proc. atvyksta iš Europos sąjungos šalių. „Užsieniečiai tikrai neatvyksta į Lietuvą tik, kad gautų ES vizą. Tą patį galima pasakyti apie NVS šalių studentus – žmonės dažniau atvyksta tam, kad mūsų šalyje studijuotų.“
Pasitaiko atvejų, kai kyla keblumų ir dėstytojams, kurie nori atvykti padirbėti Lietuvos aukštosiose mokyklose. „Vienas iš darbo grupei keltų uždavinių yra išnagrinėti situaciją, su kokiomis kliūtimis susiduria dėstytojai ir mokslininkai, kurie atvyksta dirbti ar stažuotis į mūsų šalį. Lietuvos mokslinininkai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, tad situacija kartais tampa komplikuota dėl tų pačių problemų. Dažnai iškyla kliūčių ir dėl pačių tyrėjų šeimų narių, kuriuos mokslinininkai norėtų atsivežti, taip pat svarbu ir tai, kad dažnai dokumentų dėl stažuotės tvarkymas užtrunka ilgiau nei pati stažuotė.“
Užsieniečius registruoti būtina
Ministerijos atstovės teigimu, bus kalbama šia tema ir su šalies aukštosiomis mokyklomis: „Aukštosios mokyklos, kurios dirba su studentais iš užsienio, taip pat turėtų nurodyti problemas, su kuriomis jos susiduria - kartu reiktų ieškoti visiems priimtinų sprendimų. Žinoma, svarbu, kad tam tikros registracijos tvarkos užsieniečiams studentams išliktų, bet jos neturi būti apsunkinamos biurokratiškai.
Apie tai, kokių skundų teko girdėti iš auktštųjų mokyklų atstovų dėl studentų iš užsienio, pašnekovė sakė: „Pasitaiko atvejų, kai į Lietuvą atvyksta studentai, susimoka už studijų semestrą, o paskui kažkur dingsta – grįžta į namus ar vyksta į kitas šalis, dar net negavę Lietuvos vizos. Kartais žmonės nelabai įsivaizduoja, kur vyksta ir jiems net klimatas mūsų šalies netinka.“
Visuomenė šnairuoja į atvykėlius
Pašnekovė užsiminė ir apie tai, kad labai svarbu kurti Lietuvos, kaip draugiškos šalies, įvaizdį: „Tam tikra prasme, biurokratinių kliūčių įveikimas yra lengvesnė užduotis, nes nustatomos problemos ir ieškoma jų sprendimo būdų, o kur kas sudėtingiau išspręsti visuomenės draugiškumo ir palankumo atvykėliams klausimą.“
Pasak N. Putinaitės, dar vienas svarbus aspektas, kurio negalima pamišti kalbant apie studijas Lietuvoje, jų kokybė: „Lietuvos universitetai ar kolegijos nėra pasaulio universitetų reitingų pirmose pozicijose, todėl žmonės, ieškodami kokybiško aukštojo mokslo, lygina mokyklas ir domisi, kur studijuoti būtų geriau".
Lietuva – durys į ES?
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos vadovas Arūnas Mark, paklaustas, ar jam yra tekę girdėti apie planus įvesti studento vizą, sakė: „Apie studentiškos vizos įvedimą buvo kalbama dar vasarą. Studentiškos vizos atsiradimas supaprastintų studentų atvykimo į Lietuvą klausimus ir, galbūt, net leistų jiems pas mus nors dalį dienos dirbti. Viskas priklausys nuo modelio, kurį pasirinks šalis. Didžiojoje Britanijoje studentišką vizą turintis žmogus gali dirbti iki aštuonių valandų per savaitę, be to, jis gauna sveikatos draudimą ir kitas socialines garantijas. Yra tokių šalių, kurios suteikia tik studentišką vizą ir jokių kitų socialinių garantijų.“
A. Mark teigimu, pati mintis, kad reikia įvesti studentišką vizą, yra gera, bet kaip ji bus įgyvendinta, pašnekovas abejojo: „Kol kas apie šiuos ministerijos planus informacijos negauname. Gal ministerijai reikėtų pasitarti ir su studentų atstovais, taip būtų paprasčiau susidaryti bendrą situacijos vaizdą.“
Į klausimą, kaip vertina ŠMM planus atverti Lietuvos studijų rinką NVS šalių studentams, pašnekovas sakė: „Į tokius planus žvelgiame šiek tiek skeptiškai, nes tuomet nesudaromos sąlygos studijų kokybei tobulinti. Studentų iš NVS šalių poreikiai yra kitokie ir Lietuva gali būti patraukli ne studijų kokybe, o veikiau tapti durimis į ES. Jau yra buvę problemų Lietuvoje, kai viena aukštoji mokykla priėmė apie dvidešimt studentų iš Indijos ir po savaitės jų buvo likę vos pora. Už tokius „dingusius“ studentus turi atsiskaityti migracijos departamentas, informacijos reikalauja užsienio tarnybos, o mes juk tokių studentų negalime laikyti už pavadėlio“, – kalbėjo A. Mark.
Pašnekovas taip pat užsiminė, kad derintant studentiškos vizos klausimus, reiktų bendradarbiauti ir su ES institucijomis, nes Lietuvai esant Šengeno erdvėje, vizų režimai turi būti derinami tarp narių.
