Daugumoje Lietuvos aukštųjų mokyklų, vertinant studentus, dėstytojai propaguoja kaupiamojo balo sistemą. Tačiau studentai teigia, kad pasitaiko atvejų, kai galutinis įvertinimas priklauso tik nuo egzamino pažymio. Kai kuriems jų dėl to teko skaudžiai nukentėti. Studentų manymu, vertinti vien už egzaminą – neobjektyvu.
Dėstytojai laisvi rinktis vertinimo sistemą
Vieni dėstytojai renkasi kaupiamojo balo sistemą: vertina seminarų metu atliekamus darbus, rengia tarpinius atsiskaitymus, už teisingus atsakymus per paskaitas deda pliusus. O kiti paaiškina, kad jokie papildomi balai iki egzamino nebus renkami ir galutinis įvertinimas priklausys tik nuo egzamino pažymio. Kas lemia vertinimo sistemą? Ar spręsdami, kaip vertinti studentus, dėstytojai turi visišką laisvę?
Peržvelgus daugumos aukštųjų mokyklų nuostatus galima teigti, kad dėstytojų kontrolė egzistuoja. Pavyzdžiui, Mykolo Romerio (MRU), Vytauto Didžiojo universitetų, Kauno kolegijos studijų nuostatuose nurodoma, kad taikoma tokia sistema, kurią sudaro tarpiniai atsiskaitymai, savarankiški darbai ir egzaminas arba projektas. Rekomenduojama, kad egzaminui arba projektui būtų skirta ne mažiau kaip 50 proc. galutinio kaupiamojo balo dalies. MRU akademinių reikalų centro vyr. metodininkė Liana Dalia Petronytė teigė, kad pastarajame universitete ir dėstytojai, ir studentai privalo laikytis kaupiamojo balo sistemos. Išimtis gali būti daroma tik ištęstinių studijų studentams, kurie neturi seminarų, nerengia projektų.
Vilniaus Gedimino technikos universitete taikoma kriterinė proporcinė žinių vertinimo sistema. Pažymiai gaunami už atskirus pasiektus tikslus – atliktus namų darbus, parašytus laboratorinius ar kursinius darbus. Egzaminą leidžiama laikyti tik tuomet, jei yra surinkta pakankamai balų.
Tačiau kalbinti studentai teigė, kad, nepaisant aukštųjų mokyklų vertinimo reikalavimų, galutinis įvertinimas gan dažnai priklauso tik nuo egzamino pažymio. Tai patvirtino ir surengta mini apklausa. Net 45 iš 53 vairių aukštųjų mokyklų studentų atsakė, kad dažniau arba rečiau, bet pasitaiko, jog dėstytojai nepropaguoja kaupiamojo balo sistemos.
Kaupiamojo balo sistema sąžiningesnė
MRU atstovė L.D.Petronytė, remdamasi Švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacija, teigia, kad kaupiamasis vertinimas universitete pasirenkamas dėl kelių priežasčių: siekiant užtikrinti aktyvų studentų darbą per visą studijų semestrą, sugebėjimą taikyti teorines žinias praktikoje, objektyvų studijų rezultatų vertinimą, išvengti plagijavimo atvejų.
Pasak Vilniaus universiteto (VU) Marketingo katedros dėstytojo Algio Gaižučio, kaupiamojo balo sistema yra objektyvesnė ir kartu skatina studentus gilintis į studijas viso semestro metu, o ne vien prieš egzaminą.
To paties universiteto, Filosofijos fakulteto dėstytojas Jonas Čiurlionis, kartais sulaukiantis priekaištų, jog vertina tik už egzaminą, mano, kad vertinimas priklauso nuo dalyko specifikos. „Aš vertinu ir taip ir taip, nes dalis specialybių turi papildomus seminarus, kurių metu studentai sukaupia papildomus balus, o dalis tokių seminarų, deja, neturi. Vis dėlto, netgi tiems studentams, kurie neturi papildomų seminarų, aš stengiuosi suteikti galimybę pasireikšti paskaitų metu ir užsidirbti vieną kitą papildomą balą“, – sako dėstytojas, pridurdamas, kad egzamino įvertinimas kartais priklauso ne tik nuo mokymosi, bet yra ir laimės dalykas.
Iš „Studentų eros“ apklausos matyti, kad studentai taip pat pritaria kaupiamojo balo sistemai. Už ją pasisakė net 50 iš 53 respondentų. „Taip geriau išmokstama informacija, sumažinamas sėkmės/atsitiktinumo faktorius, t. y. užduodama daugiau klausimų, teisingiau įvertinama. Bet to, galima įvertinti, kiek pastangų įdėta viso semestro metu“, – kaupiamojo balo pliusus vardija vienas apklausos dalyvių. MRU trečiakursė Marija prideda: „Mano nuomonė vienareikšmė – turi būti vertinami visi studento darbai, vykdyti semestro metu, bei jo lankomumas, ir tai turėtų sudaryti dalį egzamino įvertinimo, nes atvejų, kuomet visą semestrą nieko neveikęs žmogus ateina ir per fuksą pralenda gavęs tą varganą 5, yra apgailėtini. Tai nesąžininga studento, kuris vargo semestro metu ir pažymį užsidirbo, atžvilgiu.“
Egzaminas – lengviausias kelias
Pagrindinis egzamino, kaip žinių įvertinimo formos, privalumas – paprastumas. Pasirinkus tik egzaminą, dėstytojams nereikia vargti nei sudarinėjant tarpines užduotis, nei jas taisant. O ir studentai čia įžvelgia pliusų. Vieniems taip tiesiog „paprasčiau“, o kiti teigia, kad „apgailėtinais metodais surenkamas kaupiamasis balas yra per lengva kurso įsisavinimo patikrinimo forma.“ Kaip minėjo kai kurie apklausos dalyviai, kaupiamojo balo sistema reikalauja daugiau darbo ir nuolatinio mokymosi, o egzaminui pasiruošti galima ir per tris dienas. Dar kiti mano, kad seminarų ar tarpinių atsiskaitymų metu surinkti balai taip pat neatspindi jų žinių.
Filologijos fakulteto studentė, trečiakursė Alesia teigė, kad, pasirenkant vertinimo būdą, būtų galima labiau atsižvelgti į dirbančius studentus. Jos nuomone, blogai tai, kad studentai neturi pasirinkimo laisvės – ar jie nori lankyti seminarus, ar ne.
„Seminarai yra gerai tik tada, kai žmogus turi noro ir jėgų pasiruošti jam, dalyvauti pokalbyje, diskutuoti. Tačiau kai esi priverstas ateiti kiek pasiruošęs, kiek ne – nemanau, kad tai yra naudinga. Visų pirma, turėtų būti paliekama galimybė rinktis, ar studentui reikia tų tarpinių atsiskaitymų. Jei tokios galimybės nėra ir jie yra privalomi – studentui turi būti paliekama laisvė pačiam pasirinkti, kokiu būdu jis pasiruoš atsiskaitymui – pats ar seminaruose. Ateiti į egzaminą su nuliu yra sunku, geriau kišenėje turėti kokį vieną kitą uždirbtą balą, bet jei tas balas yra gautas priverstinai dirbant, nemanau, kad jis yra ko nors vertas“, – svarsto pašnekovė.
Dėl netinkamos vertinimo sistemos nukenčiama
Per netinkamą vertinimo sistemą neretai nukenčia tie studentai, kurių žinių bagažas yra daug didesnis, nei tų, kurie turi visiškai menką supratimą apie dėstomą dalyką. Vienas iš apklausos dalyvių patvirtino, kad būna studentų, kurie turi puikius tarpinių atsikaitymų, koliokviumų rezultatus, tačiau egzamino metu jiems nepasiseka ir galutinis įvertinimas neatitinka studento turimų žinių. MRU studentė Marija teigia, kad per neteisingą vertinimo sistemą yra sumenkinama ir pažymio vertė, ir studento pastangos. „Vienas studentas 5 turi užsidirbti juodu darbu, kitas tą pažymį gauna labai lengvai. O ateityje, jeigu juos abudu lygins, niekas neklaus, kaip buvo iš tikro (jeigu bus žiūrima tik į žmogaus pažymį)“, – svarsto studentė.
Dar viena pašnekovė, gerai besimokanti VU Filologijos fakultete, neišlaikiusi logikos įvado egzamino, sakė mananti, kad buvo įvertinta neteisingai. „Išties buvo nelengva suprasti dėstomą medžiagą, kai nevyko jokie seminarai grupėms, paskaitų metu auditorija būdavo pilnutėlė ir nelengva buvo susikaupti, be to, tai nedisciplinuoja. Negerai, kad nebuvo tarpinių atsiskaitymų, manau, kad reikia vertinti viso semestro darbą. Tai galioja ne tik šiam dalykui (logikai), bet ir daugeliui kitų, dėstomų VU“, – kalba studentė.
Milda Janeliūnaitė
