Toks Š.M. sprendimas, prasidėjus mokslo metams, yra nusikalstamas ir prieš moksleivius, ir prieš jų tėvus, ir prieš mokyklas-gimnazijas. Tai neapgalvotai ir nusikalstamai įneštas chaosas su materialiais, psichologiniais ir kitais nuostoliais. Nuostolius privalėtų atlyginti iš savo kišenės tiek ministras Steponavičius ir jo iniciatorių komanda, tiek ir universitetų rektorių konferencijos subjektai. Pastarieji du kart atsakingesni, nes nepritarė įstatymo atidėjimui, nors proto tokiems didiems žmonėms turėjo pakakti, jog vaikai savo mokslus ir galimas studijas susiplanavo metų pradžioje, mokyklos-gimnazijos atitinkamai komplektavo specialistus ir kt. Nenumatytos kompensacijos ar kažkokios lengvatos pereinamąjam laikotarpiui. Bukas, sausas sprendimas, tikra “cinizmo viršūnė”, anot E. Kūrio. Gėda ir liūdna dėl Lietuvos, žiūrint į tokius ŠM ir universitetų rektorių "asiliškus" sprendimus ir suvokimą. Ar rasis jėgos, kurios suvaldytų tokio absurdo epidemiją Lietuvos "švietėjų" galvose arba nutemptų tas apkerpėjusias galvas toliau nuo vaikų laužomų likimų. Juos reikėtų teisti ir viešai, kad niekam niekada daugiau nekiltų noras panašiai elgtis ir ne tik švietimo srityje. Gana tų “naktinių reformų”, LEO aferos ir visų kitų kiaulysčių, brangiai kainavusių Lietuvos žmonėms tiek finansine, tiek moraline prasme.