Jūratė Anilionytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Iki priėmimo į aukštąsias mokyklas liko mažiau kaip pusmetis. Abiturientų šiemet laukia nemažai naujovių: stojantieji turės labiau apsispręsti, kokią specialybę rinktis, nes sunkėja patekimo į universitetus sąlygos.
Keturios dešimtys Lietuvos aukštųjų mokyklų ir kolegijų būsimuosius studentus vilioja naujomis studijų programomis, studentišku gyvenimu ir karjeros galimybėmis. Kai kurie abiturientai sako, jau beveik apsisprendę, kokią specialybę rinksis.
Aukštųjų mokyklų atstovai sako, kad stojančiųjų mažėja – skaičiuojama, kad šįmet mokyklas ir gimnazijas baigs apie 35 tūkstančiai jaunuolių, maždaug pusketvirto procento mažiau nei pernai.
„Siūlome platų studijų programų spektrą, gana įvairių studijų programų įvairiose kryptyse – ir fizinių mokslų, ir socialinių mokslų, ir menų studijose ir labiausiai norime pritraukti norintį, aktyvų, žingeidų, entuziastingą, motyvuotą studentą“, – sako Socialinių mokslų kolegijos direktorė Gabija Skučaitė.
„Manau, pirminis uždavinys yra studijų kokybė, taip pat studijų programų vieta ir parengiamų specialistų vieta bendrame Lietuvos kontekste, na, ir ne tik Lietuvos, nes mes esame pasaulio dalis“, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto dekanas Algimantas Tamelis.
Tačiau šiemet stojimo sąlygos sunkėja ir, pasak specialistų, abiturientai negalės žaisti žaidimo „kur pasiseks“: stojantieji gaus ne du, kaip anksčiau, o tik vieną kvietimą studijuoti valstybės finansuojamoje arba mokamoje studijų vietoje. Prašyme studijuoti bus galima pateikti ne daugiau kaip 9 pageidavimus – anksčiau buvo galima 12.
Visiems stojantiesiems privalu mokėti užsienio kalbą B1 lygiu. Dar viena naujovė – norintys įstoti į universitetą turės būti išlaikę valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, o norintys studijuoti kolegijoje – mokyklinį.
Naujovės laukia ir pačių aukštųjų mokyklų – mokslo ir studijų įstatymo pataisose Švietimo ir mokslo ministerija siūlo įvesti minimalų balą stojantiems į aukštąsias mokyklas. Jo nepasiekusieji nebūtų priimami. Dar vienas siūlymas – valstybės užsakymai universitetams rengti trūkstamus specialistus.
„Šių metų priėmimui mes išskyrėme vieną studijų kryptį – informatikos. yra labai didelis poreikis informatikos specialistų, žinoma taip pat statybos, technologijos ir statybininkų poreikį, manome, kad ir į tai reikės atsižvelgti“, – tikina švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.
Dviem etapais vyksiantis priėmimas į aukštąsias mokyklas ir kolegijas prasidės birželio pirmąją. Trečiasis, papildomas, baigsis rugpjūčio viduryje.
