Apie socialinių tinklų kartą Knygų mugėje diskutavo vaikų ir paauglių psichiatrė Sigita Lesinskienė, Pilietinių Iniciatyvų Centro vadovas Girvydas Duoblys ir UAB „Socialus marketingas“ vadovas Arijus Žakas.
Diskusijos moderatorė, psichologė Aušra Kurienė, pradėdama diskusiją iškėlė mintį, kad išpopuliarėjus socialiniams tinklams, vis gilėja ir priešprieša tarp tų, kurie linkę paaugliams leisti jais naudotis ir tų, kurie nori drausti.
G. Duoblys socialinius tinklus palygino su peiliu: juo galima ir pjauti duoną, ir nužudyti žmogų: „Jeigu šeimoje viskas tvarkoj, tai socialiniai tinklai tikrai negali pakenkti. O jeigu šeimoje santykiai įtempti, tuomet paaugliui jie gali suteikti ir neigiamų galimybių.“ Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad padėjus naudotis socialiniais tinklais, žymiai sunkiau išsaugoti privatumą.
„Keičiasi vertybės, keičiasi tas intuityvus pajautimas, kiek ir kaip bendrauti. Ypač tai matoma ankstyvoje paauglystėje“, – teigė S. Lesinskienė. Anot jos, šiuolaikinių paauglių asmeninę erdvę itin stipriai krečia nuotraukų publikavimas, bet suaugusieji, užuot griebęsi draudimų, turėtų stengtis būti lankstesni ir kuo geriau pažinti internetinę erdvę, nes tik tuomet gebės apsaugoti vaikus.
A. Žakas, socialinius tinklus ir jų naudojimą vertinantis pozityviai, sakė: „Facebook‘as“ yra toks pat gyvenimas, tik jis yra virtualus. Ir šią diskusiją galėtume vesti „Facebooke“, rašydami komentarus. Galima žaisti kieme ir sutikti piktų dėdžių, kurie padarys ką nors blogo – tas pats gali nutikti ir „Facebook‘e“.
Jis vardino teigiamas galimybes, kurias suteikia socialiniai tinklai: juose galima susipažinti, bendrauti, gauti naujos informacijos. „Pavojus slypi tame, kad naudotojai, o ypač paaugliai, yra per mažai išprusę – nežino, kaip atsirinkti tinkamą informaciją, užblokuoti blogus žmones, paslėpti nuotraukas, kad jas matytų tik draugai“, – sakė A. Žakas.
Marketingo specialistas taip pat pastebėjo, kad kuklesni, jautresni žmonės gali pasislėpti, tarkime, Brado Pito ar Evos Longorios nuotrauka.
„Bet klausimas, taip tas žmogus tai suvokia? Ar jis jau yra Bradas Pitas, bendraujantis su Eva Longoria, ar jis vis dar yra Jonukas, bendraujantis su Maryte, kuri būdama 14-os metų ir sverdama 50 kilogramų mano, kad turi antsvorio“, – jam replikavo A. Kurienė.
S. Lesinskienė atkreipė dėmesį, kad socialiniuose tinkluose išsikreipė ir „draugo“ sąvoka: „Facebooke“ galima turėti 100, 500 ar net kelis tūkstančius „draugų“, tad tokiam reiškiniui vertėtų paieškoti kitokio pavadinimo.
G. Duoblys pateikė pavyzdį iš savo patirties: prieš kelerius metus jis savo tuomet dvylikametę dukrą paliko pas senelį, o vėliau sužinojo, kad šiai panorus nueiti į interneto kavinę ir draugams parašyti elektroninius laiškus, senelis to padaryti neleido – atseit, nėra čia ko. G. Duoblys paklausė savo tėvo, kaip šis reaguotų, jei jam būtų uždrausta rašyti laiškus tradiciniu būdu, ranka? Kiek pamąstęs, garbaus amžiaus vyriškis pripažino, kad nebūtų patenkintas. „Mes nesusimąstome, kad jaunimas gyvena jau šiek tiek kitokiame pasaulyje, kitokiomis vertybėmis ir kad mes turėtume eiti prie jų, bandyti priartėti ir suprasti“, – apibendrino G. Duoblys.
„Mano mama turi „Facebook‘ą“, seka kiekvieną mano įrašą, komentuoja, laikina ir turi krūvą draugų. Ir jos tikrai nepriskirčiau prie paauglių“, – savo pavyzdį pateikė A. Žakas ir paprieštaravo, kad socialiniai tinklai skirti kokios nors vienos amžiaus grupės atstovas.
Diskusijos dalyviai taip pat svarstė, kad socialiniuose tinkluose ne tik lengviau susikurti norimą įvaizdį, kuris būtų geresnis nei realybėje, bet galima ir labai greitai susigadinti reputaciją.
A. Žakas prisiminė, ką kompanijos „Google“ vadovas atsakė į klausimą, kaip iš interneto paieškos pašalinti neigiamą informaciją apie save: „Nedarykit nieko blogo ir „Google“ apie jus nieko blogo nerašys“. „Jeigu nuo pat pradžių galvotume apie tai, kad informacija, kurią pateiksime internete, atsiras „Google“ ir jos nebebus galima ištrinti, ta atsakomybė būtų visai kitokia“, – pastebėjo jis.
Dar vienas pavojus – patyčios internete. Tyrimų duomenimis, Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių Europos Sąjungoje pagal patyčių mokyklose mastą, bet virtualioje erdvėje jis dar didesnis. Pernai metais apklausus beveik 4 tūkst. moksleivių, 25 proc. prisipažino, kad per pastaruosius šešis mėnesius patyrė pašaipų internete. Patyčias internete patiria panašus skaičius berniukas ir mergaičių. Dar daugiau, apie pusė moksleivių teigiamai atsakė į klausimus, kurie indikuoja priklausomybės nuo interneto problemas.
A. Žakas pabrėžė, kad technologijos nuolat tobulėja ir bandyti jas ignoruoti ar uždrausti – tiesiog beprasmiškas. Jis dar sykį paminėjo kompaniją „Google“: technologijų gigantas šiuo metu kuria technologiją – akinius, kurie skenuotų aplinką, žmonių veidus ir juos dėvinčiajam pateiktų visą turimą informaciją: kas tie žmonės, kokie jų vardai, amžius, pomėgiai, iš kur jie yra, bendrų draugų sąrašą, ar jie jau yra kokioje nors vietoje, renginyje susitikę ir pan.
„Dabar tai skamba kaip utopija, bet pakalbėsime po 3-4 metų, kai kas antras iš jūsų turės tuos akinius. Tai tik laiko klausimas“, – užtikrintai pareiškė A. Žakas.
„Iš manęs mokykloj ir gi tyčiojosi. Ir stipriai. Bet nieko, išgyvenau!“, – baigdamas pasisakymą, pridėjo A. Žakas ir nusijuokė, savo juoku užkrėsdamas ir pilną konferencijos salę.
„Suaaugusiųjų pasaulis turi pasitempti ir nebevertinti jauno žmogaus pagal savo paveikslą“, – reziumuodamas pakomentavo G. Duoblys, o S. Lesinskienė, nepaisant tobulėjančių technologijų, ragino nepamiršti bendražmogiškų vertybių: „Gal po 10 metų žmonės jau bus atsikandę šito rūgštaus obuoliuko ir nebeturės socialinių tinklų arba turės ir mokės jais labai atsargiai naudotis“, – sakė ji.
