2012–2013 mokslo metais neformaliojo vaikų švietimo mokyklas lankė apie 102 440 arba 27,4 proc. šalies vaikų, rodo Švietimo informacinių technologijų centro duomenys. Vadinasi, likę maždaug 70 proc. Lietuvos vaikų nedalyvauja užklasinėse veiklose, ugdančiose aktyviems ir sėkmingiems visuomenės nariams reikalingas kompetencijas, tenkinančiose pažinimo ir saviraiškos poreikius.
Lietuvoje neformalusis vaikų švietimas – savarankiška savivaldybių funkcija, todėl jo tiekėjų tinklas ir jam skiriamas finansavimas atskirose savivaldybėse yra labai netolygus. Vaiko galimybės lankyti popamokinius užsiėmimus priklauso nuo savivaldybės, kurioje jis gyvena, o tai nėra socialiai teisinga, pastebi Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus.
„Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2008 m. atskirose savivaldybėse vienam neformaliojo vaikų švietimo mokyklos ugdytiniui teko nuo 1 103 Lt iki 4 027 Lt per metus arba nuo 96 Lt iki 1 698 Lt per metus vienam bendrojo ugdymo mokyklos mokiniui. Į akis krenta ir iškreipta neformaliojo ugdymo pasiūla – dominuoja muzikos bei sporto kryptys, o gamtamokslinės, techninės kūrybos ir kitos veiklos atsiduria antrame plane“.
Lietuvos savivaldybės nepajėgios vienos, be valstybės pagalbos, spręsti neformaliojo vaikų švietimo tinklo plėtros klausimų. Nepakankamai išnaudojamos kitų švietimo teikėjų (kultūros, sporto įstaigų, vaikų ir jaunimo nevyriausybinių organizacijų ir pan.) galimybės. Neformaliojo vaikų švietimo mokyklų pastatai yra nerenovuoti, mokyklose ugdymui naudojama įranga yra susidėvėjusi, savivaldybės neturi lėšų atnaujinti mokyklų infrastruktūros ir modernizuoti ugdymo bazės. Investicijos neformaliojo švietimo kokybei užtikrinti yra būtinos,“ – teigė J. Mickus.
Viena iš priemonių neformaliojo ugdymo situacijai gerinti – Ugdymo plėtotės centro įgyvendinamas projektas „Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas savivaldybėse“. Šiuo metu šalies regionuose rengiami naujojo pasirenkamojo vaikų ugdymo (PVU) finansavimo modelio pristatymo seminarai, kurių metu aptariamos nacionalinės neformaliojo vaikų švietimo kaitos kryptys, praktinės PVU įgyvendinimo ir plėtros galimybės savivaldybėse.
Projekto analizės ekspertė Asta Morkūnienė po projekto pristatymo Panevėžyje pastebi, kad naujuoju pasirenkamojo vaikų ugdymo finansavimo modeliu aktyviai ir atsakingai domisi ne tik švietimo srities, bet ir kultūros, sporto ir kitų sričių atstovai, o taip pat ir tėvai bei patys vaikai ar jauni žmonės: „Renginių dalyviai dažniausiai kalba apie tai, kad į neformalųjį švietimą vis dar labai menkai įtraukiami muziejai, bibliotekos, kultūros centrai, įvairios nevyriausybinės organizacijos ir kiti potencialūs neformaliojo vaikų švietimo teikėjai. Savivaldybių administracijų darbuotojai akcentuoja, kaip svarbu yra užtikrinti švietimo prieinamumą ir lygias galimybes efektyviai išnaudojant jau turimus resursus. Formalusis švietimas dažnai nesudaro sąlygų visiems vaikų ir jaunimo saviraiškos lūkesčiams ir jos poreikiams patenkinti, taip pat atrasti tapatumui, todėl yra būtina plėtoti neformalųjį vaikų ugdymą.“
Projekto pristatyme Panevėžyje dalyvavusi Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotoja Regina Eitmonė projektą įvertino kaip labai sėkmingą.
„Svarbiausia, kad buvo atkreiptas dėmesys į neformalųjį ugdymą, atskleista jo svarba vaikų užimtumui, sudarytos sąlygos ugdymo programų įvairovei atsirasti, sukurtos didesnės pasirinkimo galimybės. Panevėžio mieste projekte dalyvavo per 2000 anksčiau neformaliojo ugdymo programose nedalyvavusių vaikų, jiems pasiūlytos 163 programos, iš kurių mokiniai pasirinko 114. Projektas suteikė galimybę geriau sužinoti, kokiomis sritimis labiausiai domisi mūsų savivaldybės mokiniai. Džiugu, kad Panevėžyje labai populiarios meninės krypties programos, – teigė R. Eitmonė. – Dėkoju už projektą visų vaikų vardu, kuriems jis atvėrė kelią į naują pažinimą, patirtį, atradimus. Neformalusis ugdymas – labai svarbi ugdymo dalis, kuri ne tik leidžia vaikams būti užimtiems, bet ir sudaro galimybę kiekvienam pasirinkti, atsiskleisti, realizuoti savo svajones ir gebėjimus, gilinti žinias, o kartais ir pasirinkti profesiją.“
Projekto pristatyme Panevėžyje dalyvavęs J. Mickus taip pat tikino jį vertinantis teigiamai: „Pats projektas geras ir naudingas – parengta informacinė sistema PAKIS, teisės aktai, atlikti kiti darbai. Tik gaila, kad kol kas dar neaišku, kada ir kiek valstybė nuosekliau prisidės prie neformaliojo vaikų ugdymo“.
Seminarai vyks: Rugsėjo 27 d. – Telšiuose Spalio 2 d. – Vilniuje Spalio 7 d. – Utenoje Spalio 14 d. – Kaune Spalio 16 d. – Alytuje Spalio 18 d. – Marijampolėje
Apie projektą „Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas savivaldybėse“ Projekto įgyvendinimui skirta 5,9 mln. Lt. Jis finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-10-V priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“. Projektą įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Ugdymo plėtotės centras.
