Pasibaigus rudens semestro rotacijai, studentai sužinojo, kam pavyks gauti skatinamąsias stipendijas. „Studentų era“ pasidomėjo, kaip skirstomos stipendijos įvairiose aukštosiose mokyklose, kokį vidurkį reikia turėti, ar skatinamosios stipendijos skatina mokytis ir kokius skatinimo sistemos tobulinimo būdus siūlo studentai. Agota, Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas.
„Studijuoju Kultūros istoriją ir antropologiją jau trečius metus ir nesu nėkart gavusi stipendijos, nors mokausi gerai (vidurkis svyruoja tarp aštuonių ir devynių). Tačiau jau seniai nesuku dėl to galvos, nes nematau prasmės plėšytis dėl balo. Iš pradžių stipendijas gaudavo apie dešimt mūsų kurso, kurį sudaro šešios dešimtys, žmonių, dabar – dvigubai mažiau. Stipendijų dydžiai nepasikeitė – 325 ir 195 Lt. Man tokios pinigų sumos atrodo juokingos, nors suvokiu, kad, kai striuka, ir dešimt litų gelbsti. Deja, tokiu atveju tikslingiau kreiptis dėl socialinės stipendijos, kurios dydis yra 390 Lt. Geri mokymosi rezultatai turi būti skatinami atsiveriančiomis galimybėmis, o ne pinigais.
Mano manymu, skatinamąsias stipendijas būtų galima išvis panaikinti, o gautus pinigus pervesti į socialinių stipendijų fondą ir supaprastinti jų (socialinių stipendijų) gavimo tvarką. Taip pat gerinti mokslo kokybę – didinti praktikų skaičių, užsiimti moksliniais tyrimais. Galimybė gauti geresnę, įdomesnę praktiką arba papulti į perspektyvių jaunų mokslininkų komandą – tai būtų tikra paskata atsidėti mokslams. Gal geriau apklauskime dabartinius doktorantus, kas juos labiausiai motyvuodavo bakalauro studijų metais ir atsižvelkime į tai. Dabartinė skatinimo sistema man atrodo neveiksni.“
Dovilė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Farmacijos fakultetas.
„Stipendiją, 130 Lt, gavau pirmame kurse, kai įstojau. Tada (prieš trejus metus) buvo šiek tiek kitaip, stipendiją gaudavo apie pusė kurso žmonių, o padidintą, t.y. 195 Lt – maždaug dešimt geriausiai besimokančių. Per keletą metų gaunančių stipendiją skaičius sumažėjo, o stipendija šiek tiek padidėjo. Dabar stipendija yra 195 Lt, ją gauna dvidešimt žmonių. Mano kurse mokosi 108 studentai.
Dėl vidurkio tiksliai negaliu atsakyti, nes kiekviename semestre jis ženkliai svyruoja (priklauso nuo dėstomų dalykų sudėtingumo). Viename semestre su maždaug 8,75 vidurkiu galėjai gauti, o, pavyzdžiui, praeito semestro pereinamasis balas buvo toks, kad grupiokė, turinti vidurkį 9,5, stipendijos negavo.
Stipendijos kažkiek skatina geriau mokytis, bet jos tokios mažos ir jas gaunančiųjų tiek nedaug, kad tiesiog nekuri tuščių vilčių. Manau, jei stipendijos būtų ženkliai didesnės, motyvacija taip pat pakiltų. Konkurencijos konkrečiai dėl stipendijos, manau, nėra visiškai.
Gaunančių stipendijas skaičius ir toliau galėtų išlikti panašus, tačiau kiekvieno studento svajonė – kad jos padidėtų.
Man asmeniškai stipendija nėra pats pirmasis dalykas, kuris motyvuoja siekti geresnio rezultato. Mokausi tiek, kiek pajėgiu išmokti. Kartais geriau, kartais prasčiau, nes noriu dar ir pagyventi, o ne tik „džiovinti“ akis per naktis prie organinės chemijos ar farmakologijos konspektų. 8 juk irgi pažymys.“
Rūta, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Odontologijos fakultetas.
„Stipendijos nesu gavusi ir tikslios sumos nežinau – maždaug 200 Lt. Tam, kad ją gautum, vidurkis turi būti labai aukštas – 9,5 ir iš 130 žmonių kurse ją gauna gal 5 žmonės. Tačiau konkurencija tiesiogiai dėl stipendijų nejaučiama. Nemanau, kad jos skatina, kadangi gaunančiųjų skaičius mažas ir suma palyginus yra menka. Manau, jei didesnė dalis studentų, su mažesniais vidurkiais, pretenduotų į stipendijas, motyvacija geriau mokytis būtų didesnė.“
Justina, Vilniaus dailės akademija, Kauno dailės fakultetas.
„Stipendijos nesu gavusi. Teoriškai stipendiją gauna studentai su aukščiausiu vidurkiu kurse, ji sudaro maždaug 250 Lt per mėnesį. Taip pat yra seniūno stipendija – 50 Lt per mėnesį. Žinau jog mano grupėje stipendiją gauna du žmonės – seniūnas ir geriausią vidurkį turintis studentas. Norint gauti stipendiją, vidurkis turėtų būti nežemesnis nei 9,5 balo.
Stipendijų skirstymo tvarka, deja, labai miglota. Seniau stipendijas studentai gaudavo nepriklausomai nuo jų vidurkio ir neaišku, kokiais kriterijais remiantis (greičiausiai simpatijų ir antipatijų klausimas). Vėliau stipendijos buvo pradėtos skirstyti katedrose, nepriklausomai nuo to, kelintam kurse studentas studijuoja. Visų katedros studentų vidurkiai suvedami ir esantys pirmose keturiose vietose esantys gauna stipendiją. Tokio pobūdžio stipendijos skatina ypatingą nesantaiką tarp grupiokų ir kursiokų. Studentai, gaunantys stipendijas, dažniausiai slepia tai, kad nesukeltų pavydo ar jiems nereikėtų aiškintis, dėl kokių priežasčių būtent jie gauna stipendijas. Manau, jog būtina stipendijų skirstymo reforma – kiekvienoje grupėje turėtų būti skiriamos stipendijos bent dviems aiškiems lyderiams.“
Lukas, ISM.
„ISM yra privatus universitetas, tad akivaizdu, kad dėsniai galiojantys valstybiniuose universitetuose čia netinka. Kaip situacija pasikeitė, įvedus studijų krepšelį – komentuoti negaliu. Mano karta už semestrą moka 4700–5000 Lt, tad stipendija vargiai gali būti pagrindinis pajamų šaltinis. Tai akivaizdžiai atsiliepia ir stipendijos įtakai motyvacijai. Gerai besimokantys gali pretenduoti į studijų mokesčio nuolaidą – dešimt geriausiųjų gauna 25, 50, 75, arba 100% nuolaidą, jei vidurkis yra virš 8,5. Kurse yra daugiau nei šimtas studentų, tad šansai ne patys didžiausi.
Dėl stipendijų, yra valstybinė programa socialiai remtiniems studentams, taip pat magistrų klubas yra įsteigęs stipendiją. Bet jai gauti neužtenka vien gerų pažymių – socialinė veikla bei asmenybė taip pat daro įtaką, o gaunančiųjų vienetai visame universitete.
Geriau mokytis skatina brangus mokslas – išleistus pinigus privalėsi atidirbti (tai nebent mažai galioja daliai studentų, turinčių neribotą finansavimą). Šiuo atveju geras mokslas nėra lygu geri pažymiai. Dauguma mano pažįstamų skiria nemažai dėmesio papildomam žinių kaupimui ir praktikai. Nors tai „kerta“ per pažymius, daugelis turi geresnes galimybes įsidarbinti pagal specialybę nei buvę dešimtukininkai.
Tad, manau, tiek stipendijų, tiek mokesčio už mokslą pilnas „pririšimas“ prie pažymių nėra savaime geras dalykas – į konkursinį balą turėtų būti įtraukiami ir bonusai už užklasinę veiklą. Kitas klausimas – kaip ją tinkamai įvertinti? Tinkamai paruošta paskolų mokslui sistema (Gyventojų pajamų mokesčio lengvatos, grąžinamos sumos „pririšimas“ prie darbo užmokesčio, dalies paskolos nurašymas už gerus rezultatus ir kt.) taip pat skatintų geriau mokytis.“
Einius, Kauno technologijos universitetas, Elektros ir valdymo inžinerijos fakultetas.
„Esu gavęs vienkartinę stipendiją, mokslo metų pradžioje – tikriausiai už gerą stojamąjį balą. Stipendijos suma - 260 Lt per mėnesį. Iš maždaug 180 pirmakursių stipendijas gauna apie dvidešimt studentų, bet tiksliai žinau, kad mano grupėje iš šešiolikos studentų stipendijas gauna trys, kurių vidurkis 9,4. Konkurencija jaučiasi tik tarp tų trijų moksliukų, nes kitiems toks vidurkis beveik nepasiekiamas.
Mano galva, stipendijos skiriamos „kosminius“ vidurkius turintiems studentams. Nemanau, kad toks stipendijų skirstymas skatina geriau mokytis, sužinojęs už kokį vidurkį skiriama stipendija, nustojau jos tikėtis. Mano nuomone, reiktų gerokai nuleisti kartelę pažymių vidurkiui skirstant stipendijas.“
Kornelija
