Nė vienas vaikas neužaugo be žaislų. Vieni jų turi daugiau, kiti mažiau. Vieniems tėvai perka pačius gražiausius ir naujausius, kitiems – tai, ką randa turguje ar išparduotuvėje. Tačiau svarbiausia – ne žaislo prašmatnumas ir kaina, o kokybė. Tuo dar kartą įsitikinome skaitydami vienos portalo Balsas.lt skaitytojos laišką.
Kaladėlės nustojo „kvepėti“ po savaitės
„Kai perku žaislus vaikams, renkuosi tik patikimus gamintojus, seniai žinomus prekinius ženklus. Niekada žaislų neperku turguje, kioskuose, nors jie ir kainuoja gerokai mažiau. Tokių žaislų plastikas dvokia, jie labai nepatvarūs, aštriais kampais, lūžta. Ir vaikai jų nemėgsta“, – pasakoja vilnietė Aina K.
Dviejų vaikų mama prisipažįsta, kad anksčiau, vos gimus pirmajam sūneliui, nutikdavo visaip.
„Buvau girdėjusi iš draugių, kad kai kurie žaislai gali būti pavojingi, bet atrodė, kad jeigu gerai juos apžiūrėsiu, nieko nenutiks. Tik kai plastikinis žaislas lūžo Roko rankose ir vaikas įsipjovė, supratau, kad buvau neteisi. Geriau būčiau nepirkusi to žaislo. O kitą kartą parsinešiau kaladėlių, kurias išpakavus pasmirdo visas butas. Geros savaitės prireikė, kol žaislas nustojo „kvepėti“, – pasakoja ji.
Todėl dabar moteris žaislus renkasi labai atidžiai. Bet kartais prastos kokybės ar net kenksmingi žaislai vis tiek patenka į jų namus.
„Kartą gavome dovanų šuniuką, kuris patraukus už virvelės turėjo loti. Bet jis „amą prarado“ vos po kelių trūktelėjimų. Kitas žaislas – didelis meškinas, kurį šeimos draugai parvežė iš užsienio, dainuoti lopšinę nustojo jau po kelių dienų. Tik burzgė. Poros dienų tereikėjo, kad „balsą prarastų“ ir ančiukas. Visi šie žaislai dabar dulka rūsyje. Ten pat nukeliavo ir giminaičių padovanotas žaislinis fotoaparatas. Per jo ekranėlį jau po pusdienio nutįso kelios linijos. O kai laukėmės antrojo vaikelio, mums padovanojo karuselę. Nespėjome prisukti prie lovelės, kai ji pradėjo lūžti“, – pasakoja Aina K.
Bet tai, anot moters, tai dar ne pats blogiausias dalykas. Jų šeimai teko išmesti keletą dovanų gautų žaisliukų, kurie dvokė, o vienas barškutis ne tik sulūžo – iš jo išbyrėjo rutuliukai, kurių mažesnysis sūnelis vos neprarijo.
„Net jei labai taupote, nepirkite vaikams nekokybiškų žaislų. Nerizikuokite jų sveikata. Geriau tegul vaikai turi mažiau, bet gerų žaislų“, – rašo dviejų vaikų mama.
O į ką atkreipti dėmesį pataria specialistai? Kokių žaislų geriau nepirkti? Ir kaip rūpinamasi, kad Lietuvos vaikams nepatektų pavojingi ir net kenksmingi žaislai.
Pavojingiausi žaislai – iš Kinijos
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos specialistai prieš porą mėnesių nustatė, kad rinkoje pasirodžiusios kai kurios minkštos lėlės ir plastikiniai žaisliukai („The lovely girl“, „My baby“ , „Charming girl“), pagaminti Kinijoje, pavojingi vaikams. Laboratorijoje atlikti bandymai parodė, kad žaisdami su vienais vaikai gali uždusti ar užspringti, o kai kurie kelia net cheminį pavojų, nes juose rasta daugiau nei leidžiama toksiškos cheminės medžiagos.
„Daugiausia žaislų gamina Kinija. Bet ir didžioji dalis žaislų, kurie kelia pavojų, pagaminti Kinijoje“, – Balsas.lt sakė Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos (VNMPI ) Gaminių kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Vitalija Skrinskienė.
Jos teigimu, vien šiais metais jau išbandyta apie 20 tipų žaislų, ir beveik visi jie neatitinka saugos reikalavimų. Tačiau pavojų kelia ne visi.
„Šiuo metu tiriama, kokią riziką jie kelia ir tik po to bus sprendžiama, kuriuos žaislus tiekėjai ir prekybininkai turės pašalinti iš rinkos ir susirinkti iš vartotojų, o kurių žaislų ateityje nebus galima teikti į rinką“, – sakė ji.
Specialistė aiškina, kad vieni žaislai gali kelti cheminį pavojų, nes juose esančios pavojingos cheminės medžiagos viršija leistiną ribą, kiti mechaninį, treti elektrinį.
„Per metus vidutiniškai nustatoma apie 20-40 žaislų, kurie neatitinka jiems keliamų saugos reikalavimų. Tačiau iš rinkos išimami ne visi, nes atsižvelgiama į tai, kokio lygio pavojų jie kelia“, – sakė specialistė.
Jos teigimu, daugiausiai skundų gaunama dėl mechaninio poveikio – yra buvę, kad vaikai užspringsta ar fiziškai susižaloja. Gerokai mažiau skundų sulaukiama dėl to, kad žaislai neatitinka saugos reikalavimų, o cheminių medžiagų poveikis gali pasireikšti tik po ilgesnio laiko.
V. Skrinskienės teigimu, nors atliekami planiniai patikrinimai, kurių metu įtarimų sukėlę žaislai atrenkami bandymams, o už pavojingų gaminių pateikimą į rinką skiriama bauda nuo 500 iki 5000 Lt, visų pirma atidesni turėtų būti patys pirkėjai.
„Patikrinti visų į Lietuvos rinką patenkančių žaislų inspekcija neturi galimybių. Dažniausiai tikrinami tik įtarimų sukėlę žaislai arba tie žaislai, dėl kurių gauname signalų iš pirkėjų. Todėl būkite atidūs ir patys. Atkreipkite dėmesį į gamintoją, ženklinimą. Ir pirkite vaikams pagal jų amžių tinkamus žaislus, nes tai, kad nekelia pavojaus šešiamečiui, gali būti labai pavojinga, pavyzdžiui, trimečiui', – sakė inspektorė.
Užrašas saugumo negarantuoja
Prieš kurį laiką Lietuvoje įsigaliojo nauji įstatymai, reglamentuojantys atsakomybę už nesaugių žaislų patekimą į rinką. Anksčiau už tai buvo atsakingi importuotojai ir žaislų gamintojai, dabar už parduodamus kenksmingus žaislus turi atsakyti ir jų pardavėjai - prekybos centrai, kioskai, turgaus prekeiviai.
„Ant kiekvieno žaisliuko turi būti nurodytas jo gamintojas ir importuotojas. Tačiau toks užrašas savaime žaislo saugumo negarantuoja“, – tvirtina VNMPI atstovai.
Tačiau žaislai, paženklinti CE ženklu, V. Skrinskienės teigimu, laisvai platinami visame pasaulyje, nes šis ženklinimas reiškia, kad gaminys atitinka svarbiausius Europos normų sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimus.
Sveikatai pavojingus žaislus galite pamatyti čia
O čia – patarimai perkantiems žaislus
Europoje pavojingiems gaminiams darosi „ankšta“
Niekas nėra apsaugotas nuo žaislo, kurį į Lietuvą atveš neatsakingi tiekėjai. Pavojingų gaminių pasitaiko ir kitose Europos sąjungos (ES) valstybėse. Tačiau informacija, kad vienas ar kitas žaislas pripažintas nesaugiu ar net kenksmingu, Europoje prieinama visiems. Dangstytis nežinojimu nepavyks.
„ES veikia greito keitimosi informacija apie pavojingus gaminius sistema, kuri vadinama RAPEX. Iš jos visos šalys sužino, kokie gaminiai pripažinti kenksmingais ir gali pasitikrinti, ar jų nėra rinkoje ir reikalui esant išimti iš rinkos“, – sakė V. Skrinskienė.
Jai pritaria ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovai. Jų teigimu, RAPEX sistemos tikslas ir yra sudaryti galimybę skubiai keistis informacija tarp ES valstybių narių ir Europos Komisijos (EK), kokie produktai ir gaminiai kelia rimtą pavojų vartotojų sveikatai ir saugai, bei kartu užkirsti jiems kelią plisti rinkoje.
„Skubus keitimasis informacija palengvina rinkos priežiūrą ir padeda užtikrinti, kad nesaugūs produktai būtų pašalinti iš rinkos, o jei reikia – ir susigrąžinti iš vartotojų“, – Balsas.lt aiškino VVTAT atstovas Vitas Ūsas.
Jis patvirtino, kad daugiausia kenksmingų žaislų pagaminama Kinijoje.
„ 99 proc. pavojingų žaislų kilmės šalis – Kinija. Vien pirmą 2012 metų ketvirtį VVTAT per RAPEX sistemą gavo 650 skubių pranešimų apie vartotojų sveikatai pavojingus gaminius, tarp jų – 144 pranešimus dėl pavojingų žaislų, kurie buvo rasti ES rinkoje. Vieni jų pavojingi dėl atsiskiriančių mažų detalių, kuriomis vaikai gali užspringti ir uždusti. O plastmasinių žaislų dėl sudėtyje esantys ftalatai neigiamai veikia kai kuriuos organus“, – sakė V. Ūsas.
Tačiau Balsas.lt pašnekovų teigimu, nuo 2013 m. vidurio, įsigaliojus ES direktyvai, cheminių medžiagų naudojimas žaislams gaminti bus ribojamas griežčiau, todėl vaikų žaidimai taps saugesni.
