Mokslo metų pabaiga šalies aukštosiose mokyklose ne vienam studentui atneša nemažai streso: reikia laikyti egzaminus, laiko pabaigti diplominius darbus ir, žinoma, sėkmingai juos apginti. Bet panašu, kad posakis, jog studentas irgi žmogus, ne visose šalies aukštosiose mokyklose suprantamas vienodai.
Darbo neskaičiusio dėstytojo verdiktas – nesąmonė
Naujienų portalo „Balsas.lt“ redakciją pasiekė vienos Eudokologijos universiteto (buvusio Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU)) studentės laiškas, kuriame mergina pasidalijo įspūdžiais iš baigiamųjų darbų gynimo.
„Skaudu ne dėl pažymio, kuriuo buvo įvertintas mano bakalauro darbas, bet dėl to, kaip gynimo metu buvo elgiamasi su studentais. Dėl to, kokį požiūrį komisijos nariai demonstravo studentų atžvilgiu, aš ir kiti tą dieną darbus gynę kolegos jautėmės pažeminti“, – laiške rašė mergina.
Merginos teigimu, vienas komisijos narių net nevartęs studentės darbo pareiškė, kad tai - nesąmonė: „Vieną merginą nutraukė pačioje pristatymo pradžioje, vos jai paminėjus darbo tikslus, buvo pareikalauta praleisti tolimesnes skaidres ir pristatyti tyrimo rezultatus. Studentė likusią informaciją perskaitė ašarodama“, – apie nemandagų komisijos elgesį pasakojo skaitytoja.
Psichologinis diskomfortas ir užkandžiaujantys dėstytojai
Studentę šokiravo ir tai, kad diplominių darbų gynimo komisija visai nesilaikė numatyto tvarkaraščio ir nusprendė dirbti be pertraukos: „Kiti studentai apie jiems paankstintą bakalauro darbų gynimo laiką sužinojo tik tą pačią dieną ir turėjo kuo greičiau skubėti į universitetą. Tai žmonėms sukėlė daug papildomo streso, juk gynimų diena ir taip įtempta. Įtampą kėlė ir komisijos narių elgesys, mat kai kurie jų leido sau į auditoriją grįžti su kąsniu burnoje ir puodeliu kavos rankoje, nors tuo metu studentas buvo įpusėjęs savo darbo gynimą“, – pasakojo mergina.
Skaitytojos teigimu, tą dieną baigiamųjų darbų gynimai nebuvo įrašomi į garso laikmenas, kaip tai buvo daroma kitomis dienomis, tad ir studentų „įspūdžiais“ universiteto vadovybė gali suabejoti.
„Negaliu skųstis dėl savo pažymio, bet manau į komisijos klausimus būčiau atsakiusi kur kas geriau ir išsamiau, jei nebūtų sudaroma tokia stresinė situacija, juk tokia diena įtempta kiekvienam studentui, visi ir taip jaudinasi, o kai kuriamas toks psichologinis diskomfortas, labai sunku susikaupti“, – guodėsi skaitytoja. Merginos teigimu, po tą dieną vykusio bakalaurų darbų gynimo trys studentai pateikė apeliacijas.
Kitąmet studentus filmuos
Edukologijos universiteto Socialinės komunikacijos instituto vadovė Giedrė Kvieskienė, komentuodama situaciją sakė: „Tą dieną gynimuose nedalyvavau, bet apie juos teko girdėti. Po tą dieną vykusių gynimų buvo pateiktos trys apeliacijos, kurios visos buvo patenkintos. Per disertacijų, magistro ar bakalauro darbų gynimus visuose fakultetuose būna emocijų, bet norėdami to išvengti, nuo kitų metų pradėsime daryti baigiamųjų darbų gynimų vaizdo įrašus. Taip pat bus daromi ir garso įrašai, kai kurių gynimų metu jau išbandėme tai šiemet.“
Pašnekovės teigimu, profesoriai yra tokie pat jautrūs, kaip studentai: „Pasitaiko, kai tarpusavyje atsiranda įtampos, gal kartais būna ir konkurencijos ten, kur jos neturėtų būti. Komisija gali paprašyti studentų pereiti prie kitos pristatymo dalies, žinau, kad tai darė katedros vedėjas doc. dr. Tomas Jovaiša, nors ne jis buvo komisijos pirmininkas. Šis žmogus pasižymi karštu būdu. Situaciją aptarėme posėdyje, kuris vyko iš karto po gynimų. Kartais ir studentų baimės bei lūkesčiai nebūna pamatuoti“.
G. Kvieskienės teigimu, ne visuomet gynimo komisijose būna žmogus, pastebintis vidines įtampas ir galintis jas reguliuoti.
Ne visi studentai skųstis gali ir drįsta
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos vadovė Ieva Dičmonaitė, paklausta, ar dažnai būna atvejų, kai studentai skundžiasi dėl baigiamųjų darbų gynimo metu sudarytos prastos atmosferos, sakė: „Kartais pasitaiko atvejų, kad kreipiasi studentai, nepatenkinti gynimo tvarka. Dėl gynimo tvarkos pažeidimų skundų nėra daug, tai lemia tai, kad ne visose aukštosiose mokyklose galima teikti apeliacijas. Dalis studentų nedrįsta skųstis bijodami ateityje nukentėti.“
Pašnekovės teigimu, tokios studentų patirtys labai negatyviai nuteikia ir dėl to, kad vis dažniau suabejojama aukštojo mokslo kokybe Lietuvoje.
„Baigiamojo darbo gynimas yra vienas svarbiausių etapų, kuomet studentas turi galimybę parodyti, ko jis išmoko, kokius gebėjimus ir žinias turi. Komisijos sudarymas yra labai svarbu, nes komisijos nariai turi būti kompetetingi vertinti studentų. Tai privalo užtikrinti pati aukštoji mokykla, kuriai, be abejo, turi rūpėti ir jos pačios įvaizdis“, – kalbėjo I. Dičmonaitė.
