Beveik kiekvienam jaunam žmogui yra nors kartą kilęs klausimas „ką aš noriu veikti ateityje?“, „ką aš norėčiau dirbti?“, „ar tai, ką dabar veikiu, padės pasiekti užsibrėžto tikslo?“ Po tokių pasvarstymų neišvengiamai tenka priimti labai svarbius gyvenimo sprendimus ir, deja, ne visuomet pasirenkama teisingai. Sostinėje vykusiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume sėkmingai dirbančių įmonių specialistai, akademinės bendruomenės ir įvairių organizacijų atstovai pasidalijo savo nuomonėmis apie šių dienų jaunimo siekius, verslumą ir perspektyvas.
Jaunimas nežino, ko siekti?
„Kai tenka dalyvauti įvairiose studijų mugėse, dalyvauti karjeros dienose tai mane labai nustebina studentų klausimas „ko darbą man galite pasiūlyti?“, tuomet natūralus atsakymas būna „o kokio darbo tu ieškai?“. Jaunas žmogus sako, kad norėtų dirbti ką nors susijusio su statybomis ar architektūra, o paskui baigdamas mintį patikina, kad gali imtis bet kokio darbo. Mano manymu, didžiausia problema yra tame, kad jauni žmonės neturi vizijos ką norėtų veikti, o baigę studijas, neturi tikslo, kurio galėtų siekti“, – kalbėjo „CV Online“ marketingo vadovė.
Diskusijos dalyviai akcentavo ir tai, kad dažnai šeimoje neugdomas verslumas ir todėl, kad tėvai dirba samdoma darbą, darželių auklėtojai, mokytojai taip pat yra samdomi darbuotojai ir net aukštųjų mokyklų dėstytojai dirba pagal darbo sutartis, tad aplinka, kurioje užauga vaikas, diktuoja tam tikrą pasaulėžiūrą. „Šeimoje nėra keliami tikslai, kurių būtų galima siekti verslu ir vaikas neturi galimybės savęs ugdyti. Keiksnojame šiuolaikinę mokyklą, žvelgiame į aukštąsias mokyklas ir galvojame, ką galime pakeisti?“ – kalbėjo Eglė Daunienė, Všį „Nacionalinė moksleivių akademija“.
Diskusijos dalyvių teigimu, profesinis orientavimas turi prasidėti kaip įmanoma anksčiau, kad jaunas žmogus turėtų kuo daugiau galimybių atrasti savo talentus.
Svarbu ugdyti kūrybiškumą
Į klausimą, ar savo darbe sutinka jaunų kūrybingų žmonių, kurie jau dabar suvokia, kokią profesiją pasirinks, projekto „Renkuosi mokyti“ dalyvis Julius Paplauskas atsakė: „Pradėjęs dirbti mokykloje pastebėjau, kad iniciatyvių ir žinančių, kur nori nueiti žmonių yra žymiai mažiau nei tikėjausi. Mokiniai, kurie mokosi pagal sudėtingesnę tarptautinio bakalauriato programą, susiduria tam tikrais sunkumais: nesugebėjimu sugeneruoti kūrybiškų idėjų.“ Anot kalbėtojo, gavę užduotį pasakyti, kokio verslo siūlė atidaryti dar tris barus ir vieną naktinį klubą.
„Mokymasis pažinti savo interesus yra labai reikšmingas mokinio ugdymui apkritai. Mokytojas moksleiviui yra tarsi pagalbininkas, turintis įrankius ir metodus sukurti sąlygas, kad mokinys atsiskleistų. Galima lavinti kūrybiškumą, kitus gebėjimus, tokios kaip lyderystė.“Anot kalbėtojo, moksleiviai turėtų aktyviau įsitraukti į užduočių atlikimą ir tikslų kėlimą bei jų siekimą, nes kol kas tai dažnai palaikoma neformaliuoju ugdymu.
„Dažnai savo darbe taikau darbo grupėse metodą, o mokiniai susiduria su dideliais sunkumais ir klausia, kam jiems to reikia. Moksleiviai turi išmokti patys mokytis, įgyti mokėjimo mokytis kompetenciją, o tuo pačiu metu bus ugdomos ir bendrosios kompetencijos, tokios kaip socializacija“, – kalbėjo J. Paplauskas.
Karjeros centrai padeda pažinti save
„Laven partners“ alternatyviųjų fondų analitikė Indrė Dargytė, kalbėdama apie jaunų žmonių siekius ir galimybes planuoti karjerą, sakė: „Norėčiau labai trumpai pasidalinti savo patirtimi: vienuoliktą ir dvyliktą klases baigiau Anglijoje. Mokykloje buvo karjeros centras, kuriame moksleiviai reguliariai lankydavosi. Apsilankymų metu reikėjo tiesiog pasikalbėti su specialistais, o ne tiksliai nurodyti, kuo planuoji būti ateityje.“
I. Dargytės teigimu, pati aukštojo mokslo sistema Anglijoje yra sutvarkyta taip, kad paskutinių mokslo metų pradžioje jaunas žmogus jau turi žinoti, kur planuoja studijuoti. „Lietuvoje stojant anksčiau buvo galima prašyme nurodyti net dvidešimt specialybių. Nesąmonė. Jeigu žmogus nežino, ką norėtų studijuoti, tai jis neturėtų pretenduoti į dvidešimt vietų. Jaunas žmogus turi būti motyvuotas rinktis būtent tą specialybę, pagal kurią norėtų dirbti, o karjeros centrai padeda priimti sprendimą.“
Ar aukštasis išsilavinimas lemia karjerą?
Diskusijos dalyviai taip pat išsakė pastebėjimų, kad mūsų visuomenėje esame tam tikrų šablonų – visi gyvenimo protai rikiuojami į tam tikrą eilę: darželis, mokykla, universitetas. Tai tampa privalomais ir savaime suprantamais dalykais, todėl jaunas žmogus tarsi nebeturi kito pasirinkimo. Ne paslaptis, kad net ir magistrantūros studijas dažnai renkamasi dėl diplomo, o ne siekiant įgauti žinių. Į klausimą, ar tikrai aukštasis išsilavinimas apsprendžia visas žmogaus karjeros galimybes, „Konekesko Lietuva“ generalinė direktorė Lina Morkūnaitė atsakė: „Išsilavinimas yra labai svarbu ir kuo daugiau žmonių turėtų to siekti. Dėl to, kad vieni žmonės renkasi populiarias, o kiti – nepopuliarias profesijas, tai juk kiekvienas turi savo priežastį. Pati baigdama mokyklą dar nežinojau, ką pasirinkti.“
Pašnekovės teigimu, kiekvienas žmogus, rinkdamasis profesiją turėtų paisyti tam tikrų savo kompetencijų ir turėtų rinktis tokį darbą, kuris jam atrodo patrauklus. „Šiandien žvelgiant į praeitį man savos profesijos pasirinkimas atrodo tikslingas, bet mūsų įmonėje yra daug vadybininkų, kurie yra baigę istorijos studijas. Negali aštuoniolikos metų pasakyti, kur yra tavo stipriosios kompetencijos, vėliau dar galima save atrasti“
Diskusijoje dalyvavusi Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos valdybos pirmininkė Daiva Daugvilienė sakė: „Jaunų žmonių problemos dėl motyvacijos užsimezga ne aukštojoje mokykloje, tai įvyksta vidurinėje mokykloje. Pritariu anksčiau išsakytoms kolegų mintims, kad jauni žmonės turėtų geriau save pažinti, bet mūsų bendrojo ugdymo sistema veikia taip, kad jie tam visai neturi laiko, o tik mokosi ir mokosi.“
Moters teigimu, dažnai jauno žmogaus sprendimą veikia tėvų norai, nenorėjimas iškristi iš draugų konteksto. „Gal vertėtų daugiau laiko skirti bendravimui su jaunais žmonėmis, parengti kokias nors disciplinas, kurios padėtų gauti apie save žinių“.
