Kai pasibaigia mokslai ir prasideda ilgai lauktos vasaros atostogos, jaunimas neretai pradeda sukti galvą, ką gi čia nuveikus, turint tiek daug laisvo laiko. Vieni jį leidžia su draugais, kiti – aktyviai sportuoja, o dar treti lieka namuose ir žiūri filmus arba serialus. Pastarąjį veiksmą pastaruoju metu atlieka vis daugiau jaunų žmonių. Kodėl gi serialai pritraukia tiek daug žiūrovų?
Serialai – tai trumpi filmukai, kurie leidžia šiek tiek atsipalaiduoti ir maloniai patinginiauti. Dėl savo trukmės, kuri net nesiekia valandos, o kartais ir pusvalandžio, serialų žiūrėjimas neatima daug laiko, o naujas epizodas kiekvieną savaitę vis labiau intriguoja ir leidžia įsijausti į herojų gyvenimus taip, lyg pats žiūrovas būtų šalia. Pavyzdžiui, „CSI“ ar kitos detektyvinio pobūdžio serijos leidžia nors trumpai pabūti sekliu ir narplioti žmogžudystės bylą kartu, sukti galvą ir lavinti logišką mąstymą. Šiuo metu itin populiarus serialas „Kaip susipažinau su jūsų mama“ pasakoja apie penkis draugus, kurie, kiekvieną kartą susitikę, patiria juokingų ir kartais net romantiškų nuotykių. Tai yra lyg „Draugų“ tęsinys, pasakojantis gyvenimiškas istorijas, kurios džiugina žiūrovo akį. Kuo situacijos artimesnės žiūrovui, tuo sėkmingesnis yra pats serialas.
Neigiamas požiūris į serialus, neva tai tik tiems, kurie „neturi gyvenimo“ , jau beprarandąs prasmę. Meksikietiškas muilo operas, pastatytas pagal tą patį banalų scenarijų, kuomet Marija įsimyli Chuaną Roblesą, tačiau jų meilei gyvuoti neleidžia pavydūs giminaičiai, baigia išstumti amerikietiški gaminiai. „Daktaras Hausas“ arba „Grėjaus anatomija“ parodo ligoninės „virtuvę“, „Melo teoriją“ pažiūrėjęs žmogus gali suprasti, ką reiškia vienas ar kitas gestas, ką rodo kūno kalba, „Mažos mielos melagės“ leidžia suvokti, jog paslaptys kartais gali būti labai pavojingos. Iš šių kelių pavyzdžių galima daryti išvadą, kad daugelis serialų gali duoti šiokią tokią naudą.
Filmavimasis serialuose yra puiki terpė skleistis jaunų aktorių talentams. Serialo sėkmė gali juos išgarsinti, padeda sulaukti daug žmonių ir žiniasklaidos dėmesio. Lietuviškuose serialuose nusifilmavę žiūrovams dar žinomesni tapo aktoriai Giedrius Savickas („Moterys meluoja geriau“), Audrius Bružas („Garbės kuopa“), Inga Norkutė („Svetimi“) ir kiti, o užsienyje dėl savo atlikto vaidmens išgarsėjo Leighton Meester („Liežuvautoja“), Ian Harding („Mažos mielos melagės“) ir dar krūva talentingų aktorių.
Žinoma, medalis visuomet turi dvi puses. Serialai taip pat turi ir keletą neigiamų savybių – jie gali sukelti priklausomybę (spoksojimas į kompiuterio ekraną kiekvieną dieną kenkia akims!) arba paskatinti daryti kvailus dalykus. Paauglių tarpe populiarus serialas „Liežuvautoja“ ne vieną jauną merginą paskatino sukurti savo blogą arba svetainę, kurioje, prisidengus anonimo kauke, buvo keliamos įvairios naujienos ir gandai, dažniausiai įžeidžiantis kitus asmenis. Dažnai tokie žaidimai pasibaigdavo „liežuvautojų“ išaiškinimu ir nemaloniais pasiaiškinimais bei atsiprašymais už melagingus straipsnius.
Serialai šiais laikais yra labai populiarūs jaunimo tarpe, nes leidžia trumpam atsipalaiduoti ir lengvai pasijuokti iš gyvenimiškų situacijų arba pasukti galvą ir ieškoti atsakymo į suktą klausimą. Turbūt būtent dėl to paaugliai ir mėgsta juos žiūrėti bei savo galvelėse įsivaizduoti įvairius scenarijus, kaip jie pasielgtų tam tikroje situacijoje. Tačiau lai tai ir lieka tik nedidelė pramoga nuobodžiais vakarais – juk be serialų žiūrėjimo yra tiek daug kitos tokios pat smagios veiklos!
Karolina Panto
