Seimo narė Arūnė Stirblytė Panevėžyje organizavo moksleivių rašinių konkursą Seimo narė Arūnė Stirblytė Panevėžyje organizavo moksleivių rašinių konkursą „Aš (ne)noriu dirbti Seime“.
Pačiu originaliausiu ir vertu nugalėtojos vardo pripažintas žemiau pateikiamas Panevėžio „Vyturio“ vidurinės mokyklos, 7a klasės mokinės Lukos Smalinskaitės rašinys:
Aš (ne)noriu dirbti Seime
Aš noriu dirbti Seime, nes tai yra labai geros reputacijos darbas. Žmonės, dirbantys čia, dažniausiai būna arba labai linksmi, arba labai protingi. Kadangi esu kažkas per viduriuką, turėčiau tuoj pat pradėti dirbti.
Jei mane priimtų į Seimą, tuoj pat įrengčiau mokyklą Gedimino pilyje, kad į Lietuvą atvykę svečiai galėtų pamatyti, kaip Lietuva rūpinasi jaunimo švietimu. Aš papulčiau į visus „Žmonių“ numerius ir dalyčiau interviu garsiausiems Lietuvos laikraščiams.
Vaidinčiau nepasiekiamą, kai mane kalbintų TV3 žinios ir sakyčiau, kad krizės nėra. Vien mano dėka Lietuva taptų turtingiausia pasaulio valstybe, nes kiekviename kieme atsirastų po naftos gręžinį. Lietuviai iš naftos įsigudrintų daryti viską: ir sultis, ir sriubą, ir sulą. Viską, ko tuo metu panorės. Už šilumą niekam nereikės mokėti, nes ant kiekvieno namo stogo nupirkčiau po saulės kolektorių.
Už Panevėžio pasodinčiau bananų plantaciją, ir Lietuva taptų antra pagal dydį bananų eksportuotoja po Ekvadoro. Lietuvoje būtų mada rengtis lietuvių liaudies rūbais ir šokti tautinius šokius. Diskotekose nebegrotų užsienietiška muzika, o ją pakeistume į „Grok, Jurgeli“, Jonis, kitus lietuviškus ansamblius, bei Lietuvišką ,,kantri'' tai kaimo kapelų atliekama muzika...
Gražiai dainuoja ir naujai iškepti duetai ,galėtų kai kada sudainuoti gyvai.
Vilniuje aš pastatyčiau NASA atstovybę ir iš Fabijoniškių mes leistume raketas į saulę ir mėnulį, tada skraidintume Sibiro laikas ir jūrinius vėžlius į mėnulį, tačiau tai tik keletas mano planų.
Lietuvių vaikai būtų mokomi taip, kad per pamoką girdėtųsi, kaip dirba jų smegenys. Kai jos perkaistų, mokytojai duotų vaistų – keletą tomų Sokrato ar Maironio raštų. Vaikai nuo penktos klasės privalės pasirinkti specialybę ir kasdien turės po tris papildomas pamokas jai ruoštis.
Per savaitę vaikai turės po vieną filosofijos, psichologijos, medicinos, choreografijos, ir fotografijos pamoką. Taip pat turės keturias privalomas kalbas – lietuvių, anglų, lotynų ir vokiečių. Be to, nuo septintos klasės atsiras dar trys papildomos kalbos. Lietuva galės didžiuotis visokiais einšteinais.
Visas mokyklas pastatyčiau ant piliakalnių ir nuimčiau laiptelius – taip galėsime atsikratyti kūno kultūros pamokų. O visoje Lietuvoje bus nemokami dviračiai, ir jų bus tiek daug, kad, prisikimšę pilnus garažus, vagys nebeturės, kur jų dėti, vėl išveš juos į gatvę ir atiduos tiems, kas neturi.
Kartą per savaitę Lietuvoje snigtų braškėmis su grietinėle, arba karameliniais saldainiais. Čia tik taip fantazija, o iš tikrųjų juos dalintų seimo nariai tiems, kas jo nori.
Lietuvoje nebeliktų vaikų namų, nes kiekvienas Seimo narys turės pasiimti po keturis vaikus globon. Kadangi tokių vaikų yra daugiau, tai juos išdalintume verslininkams, mokslininkams ir estrados princams ir princesėms.
Kai būčiau valdžioje, pienas ir sausi pusryčiai nebrangtų, o kaip tik pigtų. Kartais būtų dalinami nemokamai. Vieną vasaros savaitę vaikai iš Alytaus būtų vežami į Palangą – kad tėvai pailsėtų. O Klaipėdoje aš įkurčiau Europos sostinę, čia susirinktų valstybių vadovai ir kalbėtųsi apie nelabai reikšmingus dalykus.
Kiekviename mieste, miestelyje ar miesteliūkštyje atidaryčiau po keletą skverų su savo paminklu – kad žmonės atsimintų, kokia jiems esu gera. Nuo pirmosios mano darbo dienos Lietuvoje įteisinčiau naują savaitės dieną aštuntadienį…O iš tikrųjų tai būtų pirmadienis. Žinoma, tai nebūtų darbo diena. Propaguočiau slidinėjimą ir supilčiau Everestą, kad jau trimečiai mokytųsi slidinėti.
Tada Lietuva aplenks Norvegiją ir taps tituluota slidžių šalimi. Lietuva bus tokia turtinga, kad vietoje Neries, Nevėžio ir Nemuno ims sroventi pienas ir medus, o miške ims augti tokio didumo vynuogės, kad kekę tektų nešti dviems stipriems vyrams.
Na, o vienas svarbiausių planų – per Vilniaus planetariumą pravesti nulinį dienovidinį. Tada Lietuva būtų žinoma visame pasauly. Tik Afrikoje ne. Bet aš tuo pasirūpinčiau. Afrikoje įsteigčiau privalomą lietuvių istorijos mokymąsi. Tada ramiai miegočiau.
Lietuva bus žinoma. Aišku, Lietuvai reikia pigios darbo jėgos – tam tikslui mes panaudosime ožkas. Taip, ožkas. Gal kas nors pamanys, kad aš juokauju, bet, kad jūs žinotumėte, kaip ožkos gražiai mezga! Ir siuvinėja! Na iš ožkų vilnų ,pajuokavau.
Tada Lietuva pardavinėtų megztinius su etiketėmis „Kanopų darbo“. Etiketė labai rimtas firminis ženklas ,reklama taip pat. Ir visi amerikiečiai pirktų, nes madinga ir ekologiška, ožkų darbo gaminys...
Aš dar daug ką padaryčiau, patikėkit! Jei norite geresnio rytojaus, šviežesnių vaisių „Maximose“, jokių juodų buhalterijų, jokių pensijų sumažinimo ,jokių vagysčių iš bankų ir didelių mokesčių ,kuriuos visai nuimčiau...
Kol baigsis krizinis laikotarpis prispausdinčiau tiek litų ,kad visi galėtų atsipūsti .. juk pinigai tai tik popierius, o kodėl nepabandžius, išpirktų lietuviai viską ką galima sau naudingo iš Rusijos ,Amerikos ,kitų šalių, tai Lietuva taptų pirmoji pasaulyje.
Nebebūtų liūdnų močiučių gatvėje ,nebebūtų ligotų , medicina būtų visiems prieinama , o daktaro atlyginimas būtų 10000 litų per mėnesį. Už tokį atlyginimą pagydytų visus sergančius . Oi, daug ko dar padaryčiau, kad visiems būtų gerai, ir taptų LIETUVA ,pati laimingiausia šalis.
Blogai ,kad išrinko žmones tokius kvailus seimūnus, jie tik pletkija ir bezda seime, nieko jie nemoka, nes jų vaikystėje buvo sovietų valdžia ,kurį juos išmokė vogti ir tyčiotis iš kitų.
Rinkitės mane! Aš viską padarau, ką pažadu... TIKRAI.