Panašu, kad naujoji Vyriausybė nedarbo ir užimtumo problemas užsimojo spręsti iš peties. Antradienio rytą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) vyko Tarpinstitucinės darbo grupės užimtumo didinimo klausimams spręsti posėdis, kuriame buvo aptariami užimtumo strategijos tikslai, pagrindinės kryptys ir siūlomi prioritetai.
Posėdyje dalyvavęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Viktoras Majauskas apžvelgdamas situaciją Lietuvos darbo rinkoje sakė: „Pirmiausia turime įsivardyti problemas ir jų priežastis, nes kovoti reikia ne su pasekmėmis, o su priežastimis.“
Lietuviai – paskutiniai ES
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Darulis posėdyje kalbėjo: „Užimtumo lygis per pastaruosius metus pradeda grįžti į prieš krizę buvusį lygį. Ypač džiugina vyresnio amžiau žmonių užimtumo rodikliai – esame dešimtieji ES, bet vyrų užimtumo rodiklis yra blogiausias ES. Mes su bulgarais dalijamės dvi paskutines vietas.“
Specialistas spėjo, kad dėl tokio menko vyrų užimtumo kalta krizė ir recesija, bet neatmetė galimybės, kad problema veikiausiai yra ilgalaikė.
„Lietuvoje vykdomai politikai trūksta integralumo, kai kurie politiniai sprendimai padidino registruotų bedarbių skaičių, tad tai atspindi ir nedarbo lygio statistika. Tai ypač liečia ilgalaikį nedarbą“, – kalbėjo R. Darulis ir pridūrė, kad per praėjusius metus rezultatų davė jaunimo nedarbo mažinimo priemonės – lietuviai ir estai ES šią problemą sprendžia sparčiausiai.
Atsigaunanti ekonomika darbo vietų nekuria
Buvo užsiminta ir apie nedarbo regioniškumą, mat esama juodųjų nedarbo vietų tam tikruose regionuose.
„Problemų turi visi darbo rinkos elementai – pasiūla, paklausa ir net kvalifikacijų atitiktis. Prastai veikia laisvos darbo rinkos reguliavimas, o valstybės pastangos taip pat naudos neduoda. Atsigaunanti ekonomika darbo vietų nekuria. Per krizę privatus sektorius atsikratė nereikalingos darbo jėgos, viešasis sektorius taip pat traukiasi. Jei neaugs darbo vietų skaičius artimiausiu metu, bus sunku subalansuoti rinką ir sumažinti nedarbą“, – kalbėjo R. Darulis ir pridūrė, kad tie sektoriai, kurie sukurdavo daugiausia darbo, jau praranda savo įtaką.
Specialisto teigimu, šių dienų verslas ne visuomet turi sąlygas sėkmingai kurtis ir plėtotis. Darbo rinkos balansui koją kišą ir tai, kad sparčiai mažėja darbingų žmonių skaičius, visuomenė sensta.
„Šimtui vaikų dabar tenka šimtas penkiasdešimt pensininkų, situacija prieš kelerius metus nebuvo tokia tragiška. Netrukus vaikų ir senjorų santykis bus vienas prie dviejų. Tuoj vienam dirbančiajam teks išlaikyti kelis nedirbančius – vaikus ir senjorus“, – kalbėjo specialistas.
