Lapkričio 25 dieną į nuostabų Sicilijos miestą Palermą sugūžėjo daugiau nei 50 žmonių iš pačių įvairiausių pasaulio kampelių. Bulgarija, Kipras, Danija, Estija, Prancūzija, Graikija, Vengrija, Latvija, Malta, Lenkija, Portugalija, Ispanija, Rumunija, Slovakija, Jungtinė Karalystė ir, žinoma, Lietuva. Tačiau tai dar ne viskas... Kultūrinio vakare meto bandėme skaičiuoti šalis, tačiau perkopus dvidešimties skaičių, nusprendėm, kad tai beprasmiška... Šioje ,,kultūrinėje mišrainėje'' ir prasidėjo projektas pavadinimu ,,Savanorystė žydi Europoje''.
Savanoryste susidomėjau ne taip jau ir seniai, pirmieji laipteliai žengti vietinėje organizacijoje ,,Jaunųjų lyderių klubas'', teko sudalyvauti ir ,,Eurobasket 2011''. Neįkainojama patirties įgyta savanoriaujant paskatino labiau susidomėti šia veikla, tad seminaras tema ,,Savanorystė žydi Europoje'' buvo puiki proga susipažinti su įvairiomis savanorystės formomis ir jos teikiamomis galimybėmis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Pirmieji įspūdžiai prasidėjo dar gerokai prieš kelionę, sužinojus, kad iš organizacijos keliausiu...aš viena. Ir dar turėsiu nakvoti Milano oro uoste. Didelės baimės akys ir nervinga nuotaika prieš kelionę išnyko vos lėktuvui nusileidus oro uoste. Kvapą užgniaužė atsivėrę nuostabūs vaizdai –Alpių kalnai. Naktis oro uoste praėjo puikiai ir kitos dienos rytą lėktuvui besileidžiant Palermo oro uoste išvydau dar gražesnius vaizdus. Autobusui beriedant link miesto sutikau ir kitą savanorį - Fausto iš Italijos, kuris šiuo metu savanoriauja Estijoje. Supratę, jog atvykom tuo pačiu tikslu, patraukėme viena kryptimi.
Apsigyvenome viename judriausių ir įvairiapusiškiausių Palermo rajonų – Bolero, o įsikurėme vienuolyne, kuris buvo visai šalia centrinio turgaus. Projekto organizatorius vos atvykus juokais įspėjo, jog žadintuvų čia neprireiks –pažadins turgaus prekeiviai. Ir nemelavo – melodinga italų kalba kasdien nuo ankstyvo ryto skambėdavo visoje apylinkėje.
Palermas – tikra tautų, kultūrų ir religijų mišrainė. Turtinga istorinė praeitis ir kvapą gniaužiantys vaizdai žavėjo dalyvius visas 9 ten praleistas dienas (projektas vyko lapkričio 25 - gruodžio 3dienomis). Antrąją dieną turėjome ekskursiją su nepakartojamu gidu – Jean Paul, kuris aprodė slaptas ir turistų retai užklystamas gatves, privertė atkreipti dėmesį į autentiškus pastatus, kuriuose, rodos, neįžvelgtum nieko įmantraus, tačiau sužinojęs jų istoriją lieki išsižiojęs – autentiški pastatai neretai skaičiuoja savo istorija nuo XVI amžiaus.
Visgi, į projektą atvykome ne atostogauti. Įkvėpti nuostabios gamtos ir stebinančios architektūros kibome į darbus. CESIE organizacijos mokymų vadovų padedami vykdėme įvairias veiklas, kurios padėjo dalyviams prisiminti savanorystės patirtis, išanalizuoti jų metu įgytas žinias. Dirbome dažniausiai mažesnėmis grupėmis, taigi galėjome atidžiau išnagrinėti mūsų patiritis, aptarti įvairius aspektus, su kuriais savanoriai susiduria savo veikloje, vienu žodžiu - gilinomės į savanorystės ,,paslaptis''.
Pažvelgti į kitokias savanorystės situacijas (kokių mes, lietuviai, savoje šalyje neturime) padėjo apsilankymas vietiniame vaikų darželyje, emigrantų centruose – vietose, kuriose Palermo (ir Europos savanorių tarnybos) savanoriai praleidžia didžiąją dalį savo laiko. Sunku ir apibūdinti jausmą, kai susiduri su emigracijos realybe – daugybė žmonių, bėgančių iš savo šalių dėl vienokių ar kitokių priežasčių ieško prieglobsčio čia, Sicilijoje, neretai nemokėdami italų kalbos, neturėdami dokumentų. Ten dirbantys savanoriai prisipažino, jog pirmasis periodas ten sunkiausias, kol galiausiai įsitikini, jog jie – tokie pat žmonės, kaip ir tu, ieškantus pagalbos ir užtarimo. Savanorystė čia įrodo, kad tavo skiriamas laikas gali išgelbėti kitam gyvenimą. Ir nebūtinai atvykti turi iš kitos šalies – sutikome daug vietinių savanorių, kurie, norėdami pagerinti savo miestą, praleidžia kelioliką valandų per savaitę padėdami visiems, kuriems reikia jų pagalvos – moko italų kalbos ar padeda emigrantams įsikurti, juos registruoja, dirba drabužių išdavimo skyriuose ar skalbyklose.
Viename iš centrų, Santa Chiara, sutikome vietinius menininkus, kurie taip pat neabejinga miesto problemoms. Grupė, pasivadinusi FAREALA, graffičių pagalba viename iš centrų kuria įspūdingą piešinį ant vidinio pastato kiemo sienos, jame ketina pavaizduoti skaudžias čia gyvenančių žmonių problemas ir labiau atkreipti į jas visuomenės dėmesį. (Užsukę į jų blogą galite stebėti, kaip vyksta darbas - http://fareala.blogspot.com/2011/11/work-in-progress-oratorio-s.html )
Tiesa, laiką leidome ne vien Palerme. Turėjome išvyką į kitą kalnuose esantį miestelį, jame lankėme ten savanoriaujančius ir ekologinį turizmą propoguojančius savanorius – šiukšles ten renkamos padedant asiliukams – vieną iš darbininkių, žavią Valentiną sutikome ir vizito dieną. Pakeliui namo užsukome į kitą nuostabią vietą visai šalia jūros – Cefalu. Šiame mieste susitikome su jaunų žmonių įkurtos organizacijos nariais, kurie, nusprendę, jog mieste jaunimui trūksta veiklos, patys ėmėsi juos organizuoti. Turininga diena baigėsi šauniu vakaru šalia jūros – drąsuoliai maudėsi ramioje įlankoje, kiti šnekučiavosi, kaip ir kas vakarą netrūko įdomių diskusijų.
Na, o būnant Sicilijoje, nuodėmė būtų nepaminėti virtuvės – DAUGYBĖ makaronų ir ryžių kas dieną (pirmasis pietų ir vakarienės patiekalas visuomet būdavo lėkštė skanių makaronų arba ryžių rizotas), minkštos ir sūriu pertekusios picos, viliojantys desertai. Man, vegetarei, ten taipogi buvo rojus – gyvenant šalia miesto turgaus kas ryt galėjau nusipirkti šviežių apelsinų ar mandarinų, persimonų ar vynuogių – įvairiausių vaisių ir viskas už mums neįtikėtinai mažą kainą.
Po daugybės įvairiausių veiklų pradėjome darbą ties galutiniais projekto ,,produktais''. Pavasarį į Palermą atvyksta grupė nieko apie savanorystę nežinančių žmonių, tad jiems paruošėme trumpą savanorio gidą, nuotraukų katalogą, interviu, kurių metu savanoriai dalinasi patirtimi, įkūrėme ir svetainę - http://vloomsite.wordpress.com/ kurioje bus patalpinta visa projekto metu ,,išgryninta'' informacija.
Tačiau visi nuostabūs dalykai gyvenima nesitęsia amžinai... Atėjo metas išvykti. Tądien net oras nedžiugino – saulėtomis dienomis lepinęs visą buvimo laikotarpį šeštadienį jis apniuko, smulkiu lietučiu, lyg su dangaus ašaromis, buvome išlydėti iš Palermo.
Nepamirštama gamta, nuostabūs žmonės, įveiktos baimės ir nugalėti stereotipai – tai tik keletas iš nuostabių dalykų, kurie įvyko per šį, palyginti trumpą, laikotarpį. Projektas padėjo priimti sprendimą – dalyvauti Europos savanorių tarnybos programoje. Kiekvienam žmogui siūlyčiau bent kartą gyvenime išbandyti savanorišką veiklą – tik čia gali atsiskleisti gražiausi žmogaus gebėjimai, o suvokimai, kuriuos įgyji tokios veiklos metu – neišmatuojami.
