Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis „Saulė“ lapkričio 21 — gruodžio 2 dienomis dalyvavo Bogotoje (Kolumbija) vykusiame IV tarptautiniame šokių festivalyje „Somos Movimento“. Bogotoje koncertą stebėjo buvusio Bogotos mero, mokslininko Antano Mockaus šeima. Su pačiu A. Mockumi teko proga ir padainuoti.
Surengė aštuonis koncertus
Įspūdžiais iš Kolumbijos „Saulės“ ansamblio meno vadovas Darius Daknys, vadybininkas Zenonas Ripinskis, studentai šokėjai Gintarė Gečaitė ir Tomas Petruškevičius dalijosi Šiaulių universitete surengtoje spaudos konferencijoje.
Su kolumbiečių kolektyvu, pakvietusiu atvykti pasisvečiuoti jų šalyje, „Saulės“ kolektyvas susipažino vasario mėnesį vykusiame festivalyje Sicilijoje (Italija).
Šiauliečiai kolumbiečius tąkart kvietė dalyvauti „Saulės žiedo“ festivalyje, bet Kolumbijos kolektyvui nepavyko atskristi į Lietuvą.
Šokių festivalyje Bogotoje dalyvavo įvairių šokio žanrų atlikėjai iš devynių šalių: Meksikos, Kanados, Prancūzijos, Belgijos, Ispanijos, Vokietijos, Danijos, Kolumbijos ir Lietuvos.
Per dešimt dienų „Saulė“ surengė 8 koncertus Bogotoje ir Viljavisensijo mieste.
Bogotoje pasirodymai vyko universitete, kultūros centre, prestižinėje Savivaldybės teatro salėje, kuri talpina du tūkstančius žiūrovų.
Koncertą teatre stebėjo buvusio Bogotos mero, mokslininko Antano Mockaus šeima.
Lietuvių liaudies muziką kolumbiečiai priėmė itin šiltai, palaikė emocingais šūksniais, plojimais, šypsenomis. Į koncertus rinkosi daug jaunimo.
„Saulė“ festivalyje buvo vieninteliai liaudies muzikos atstovai. Bogotoje surengtame seminare šiauliečiai Kolumbijos choreografus pamokė polkos žingsnių.
Lietuviški pagardai
Kolumbijoje „Saulė“ susitiko su Kolumbijos lietuviais, aplankė įžymias vietas.
Kelionėje šiauliečius globojo vietos lietuviai. Talkino Lietuvos Respublikos Garbės konsulė Kolumbijoje Laima Didžiulis, lietuvių bendruomenės pirmininkė Staselė Slatkaitė.
Kolumbijoje dabar gyvena 200 lietuvių, iš jų 100 — Bogotoje. „Saulė“ lietuvių bendruomenei koncertavo, mokė išeivius šokių.
Išskirtinei viešnagei į savo ūkį, esantį netoli Viljavisensijo, pakvietė Vaclovas Slotkus.
„Kolumbietiškas ūkis su lietuviškais pagardais“, — taip lietuvio, gyvenančio Kolumbijoje, ūkį apibūdino Z. Ripinskis. Ant fermos lauko sienos iš toli matyti Gedimino stulpai ir užrašas „Lituania“, ūkyje plazda Lietuvos ir Kolumbijos vėliavos.
Susitikti su šiauliečiais buvo pakviesti indėnai, kurie ant laužo pagal senąsias tradicijas kepė mėsą, koncertą surengė kolumbiečiai muzikantai.
Pabendrauti atvyko ir A. Mockus, uždainavęs kartu su „Saulės“ kolektyvu.
Eismas be taisyklių
Šokėjui Tomui kelionėje sunkiausia buvo adaptuotis. Šokti teko 2600 metrų virš jūros lygio aukštyje, tad nuo fizinio krūvio trūkdavo oro.
Į akis krito vietos vairuotojų elgesys: eismas be taisyklių. Kolumbijos vairuotojams nereikia laikyti vairavimo egzamino: pakanka pasitikrinti sveikatą.
„Lietuvis vairuotojas jau pirmame posūkyje patektų į avariją, — spėja Tomas. — Kolumbiečiams neegzistuoja posūkio signalas, raudona šviesoforo šviesa.“
Eismas gatvėse ir keliuose itin intensyvus, kamščiai begaliniai.
Maždaug 160 kilometrų atstumą iš Bogotos iki Viljavisensijo šiauliečiams teko važiuoti pusšeštos valandos.
Jei prieš 60 metų Bogotoje gyveno milijonas gyventojų, dabar šis skaičius šoktelėjęs iki 8 milijonų. Oras itin užterštas, ore neišsisklaido smogas.
Ansambliečiai įsitikino, kad Kolumbijoje didžiulis dėmesys skiriamas saugumui. Ginkluoti automatais kariai ir policininkai, lydimi šunų, stovi sankryžose, prie bankų, mokyklų.
Vasariškos Kalėdos
Viešint „Saulei“, Kolumbijos lygumose tvieskė 30 laipsnių karštis.
Bogotoje, pasak vietinių, nebūna pavasario ar rudens, o sausra arba lietingasis metas. Sakoma, kad Kolumbijos sostinėje be skėčio negalima eiti: nežinia, kada iš debesies prapliups lietus.
Nors orai šalyje vasariški, Kolumbija jau pasipuošusi Kalėdoms. Bogotos mikrorajonai dalyvauja konkurse, kuris iš jų šventes pasitiks gražiausias.
Socialinė atskirtis šalyje, pasak D. Daknio, — didžiulė. Sostinėje gyventojai suskirstyti į septynias kategorijas pagal gyvenamąją vietą. Nuo jos priklauso, kiek mokesčių mokama.
Vietiniai tarsi nepastebi negerovių: visada šypsosi, giria savo šalį ir kviečia atvažiuoti gyventi. Net elgetos ranką išmaldai tiesia šypsodamiesi.
Živilė Kavaliauskaitė
