Mokyklos slenkstį peržengs 28 tūkst. pirmokėlių. Pernai pačių mažiausiųjų mokinukų buvo vienu tūkstančiu daugiau. Oficialiai deklaruota, kad apie 10 tūkst. vaikų tėvai išsivežė į užsienį.
Pedagogai mina darbo biržų slenksčius
Kol kas tai tik preliminarūs duomenys. Gali būti, kad vasarą dar ne viena dešimtis moksleivių kartu su tėvais susikrovė lagaminus ir skalsesnės duonos dairytis išvyko į užsienį. Tad emigravusių vaikų gali būti dar daugiau.
Lietuvos mokyklos tuštėja ir užsidarinėja dėl mažo vaikų gimstamumo ir emigracijos.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius guodžiasi, kad moksleivių mažėjimas stabilizuojasi. Rajonų pedagogai pastebi, kad skelbiamas ekonominis gerėjimas provincijos toli gražu nepasiekė, todėl emigruojančiųjų srautas nemažėja. Taigi ir apie stabilizaciją kalbėti neverta.
Moksleivių skaičiaus mažėjimas kelia įtampą mokyklose. Kasmet darbo netenka tūkstančiai pedagogų. Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugpjūčio 1 d. 2031 mokytojas ieškojo pedagogo darbo. Tačiau bendrojo ugdymo mokytojams buvo tik 13 pasiūlymų. Liepą kai kurios mokyklos ieškojo papildomojo ugdymo dalykų, dailės, chemijos, anglų ir lietuvių kalbų mokytojų.
Kova dėl mokinių
Tuštėjančios mokyklos aštrina konkurenciją dėl mokinių. Ne viename mieste pradinių klasių mokytojai neriasi iš kailio, viliodami darželinukus į savo klasę.
Štai kai kurie Panevėžio pradinio ugdymo pedagogai, ieškodami būsimųjų pirmokų, tėvams į namus nešiojo pačių parengtus kvietimus. Pedagogai vis dažniau tampa paslaugų teikėjais, todėl nenuostabu, kad jiems tenka ir savotiškas prekybos agentų vaidmuo ieškant mokinių.
Konkuruodamos dėl vaikų Panevėžio miesto švietimo įstaigos šiemet pritraukė daugiau nei 230 pirmokėlių ne iš savo mikrorajono. Iš viso miesto mokyklos tikisi sulaukti apie 770 pirmokų.
Dėl mokinių rungtyniauja ir Šiaulių miesto mokyklos. Nors miesto taryba nustato mokykloms aptarnaujamą teritoriją ir numato komplektuojamų klasių skaičių, mokymo įstaigą pirmokėliams renkantys tėvai dažnai to nepaiso.
Pasak Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojo ugdymui Rimo Marcinkaus, šiemet politikai koregavo sprendimą ir trims mokykloms leido padidinti pirmųjų klasių skaičių.
„Pernai turėjome 62 ketvirtąsias klases, o šiemet pirmokų bus tik 51 klasė. Iš viso šį rugsėjį laukiama apie 1030 pirmokėlių“, – teigė R.Marcinkus.
Keliais pirmokais daugiau šiemet tikisi mokyti Panevėžio rajono pedagogai. „Iš viso laukiame 3822 mokinių, iš jų 311 – pirmokai. Tačiau šie skaičiai keisis – ne vienas mokinys vasarą gal kartu su tėvais emigravo. Štai Krekenavos miestelyje į darželį neatėjo 8 pavasarį planuoti ikimokyklinukai. Deja, bet emigracija nenuslopsta“, – pastebėjo Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Skaidra Kriukienė.
Tuština tėvų pinigines
Rugsėjis atneša nemažai rūpesčių ir mokinių tėvams. Išleisti vaiką į mokyklą kainuoja vis brangiau. Prekybininkai neslepia, kad šiemet raštinės priemonės pabrango vidutiniškai 7 proc.
Kiek kainuoja tėvams parengti vaiką į mokyklą, priklauso ir nuo jų pajamų, ir nuo moksleivio amžiaus. Tėvai skaičiuoja išleisiantys nuo 200 iki pusės tūkstančio litų vienam mokiniui.
Minimalias pajamas gaunančioms šeimoms numatyta 156 litų socialinė parama vieno mokinio reikmenims įsigyti. Mokyklinės ir kitos prekės brangsta, o ši suma jau keletą metų nesikeičia. Tad ir galimybės deramai parengti vaiką mokslui menksta, o socialinė atskirtis mokyklose tik ryškėja.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad šiemet mokinių reikmenims numatytos socialinės paramos gavėjų skaičius padidės 7 proc.
„Paramos gavėjų tikrai nebus mažiau. Matome, kad ekonominė situacija negerėja – išlieka didelis nedarbas, gyventojų pajamos menkos, žmonės ir toliau traukia į užsienį“, – tvirtino Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė.
Apie rajono žmonių pragyvenimo lygį byloja iškalbingi skaičiai. Pernai iš maždaug 3700 rajono vaikų apie 3000 buvo nemokamai maitinami, o apie 2700 mokinių gavo socialinę paramą mokyklinėms prekėms įsigyti.
„Vienkartinė socialinė išmoka pervedama tėvams, tačiau socialinės rizikos šeimos šių pinigų į rankas negauna. Tokių šeimų vaikams reikalingas prekes įsigyti padeda seniūnijų socialiniai darbuotojai“, – pabrėžė A.Paškevičienė.
Pratyboms – per 100 litų
Pasak tėvų, vienos didžiausių išlaidų mokykliniame krepšelyje – pratybų sąsiuviniams. Vien už juos tenka pakloti gerokai per 100 litų.
Kaip informavo Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), pratybų sąsiuviniai yra neprivalomi. „Jei mokytojai ir tėvai sutaria, kad pratybų sąsiuviniai pamokose bus naudojami, tuomet juos perka mokinių tėvai. Nereikėtų skubėti pirkti neišsiaiškinus, kokių konkrečiai pratybų reikia“, – teigė ŠMM atstovė Elona Bagdanavičienė.
Pedagogai pripažįsta, kad pratybų sąsiuviniai – našta tėvų kišenei, tačiau tikina, kad pratybos palengvina darbą.
„Mokytojams patinka pratybų sąsiuviniai, bet jie pirmiausia turėtų įvertinti tėvų galimybes jų įsigyti. Anksčiau dėl to turėdavome tėvų nusiskundimų, dabar jų nesulaukiame. Mokyklos lanksčiau sprendžia šį klausimą“, – tikino Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas ugdymui R.Marcinkus.
„Mokyklos turi kopijavimo aparatus, tad gali pratybų užduotis padauginti ir taip pagelbėti mokiniams. Į pagalbines priemones reikia lanksčiai žiūrėti“, – įsitikinusi Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė.
S.Kriukienė tikino, jog rajono mokyklos neturi problemų dėl vadovėlių. Jei vienai mokyklai jų stinga, pasiskolinama iš kitos mokymo įstaigos.
Prasta tradicija tampa vėluojančios mokyklų renovacijos, kurios apkartina rugsėjo pirmosios šventę.
Štai Šiaulių mieste vasarą atnaujinimo darbai vyko 6 ugdymo įstaigose. Dėl įvairių priežasčių dviejuose iš jų statybininkai plušės ir rudenį.
„Gaila, bet 2 mokyklose iki mokslo metų pradžios remontas nebus baigtas. Taigi viena mokykla nepersikels į atnaujintą pastatą, o kitos mokiniai turės glaustis kitose patalpose. Mokykloms teks dirbti dviem pamainomis. To seniai jau nebuvo mieste“, – apgailestavo R.Marcinkus.
Kasmet šalies mokyklos sulaukia visuomenės sveikatos specialistų vizitų. Jie vertina, ar mokiniai mokysis saugioje aplinkoje, taip pat ar mokyklos pašalino praėjusiais mokslo metais nustatytus pažeidimus.
Visuomenės sveikatos specialistai 2010–2011 mokslo metais patikrino 1077 mokyklas ir jų skyrius. Pažeidimai nustatyti 842 mokymo įstaigose.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, beveik trečdalio šalies mokyklų grindų danga neatitinka nustatytų reikalavimų, dešimtadalyje mokyklų sporto salės ir aikštynai įrengti nesaugiai, beveik trečdalyje nėra atskirų tualetų mergaitėms ir berniukams, bemaž ketvirtadalyje mokyklų apšvietimas neatitinka reikalavimų ir kt.
Daugėja mokytojų bedarbių
Aleksas Bružas, Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas
Nuo 2002 m. pradėjus sparčiai mažėti moksleivių, nemažai mokytojų lieka be darbo. Moksleivių sumažėdavo po 20–24 tūkstančius. 5–6 metus pavyko pristabdyti mokytojų nedarbą ir išlaikyti kasmet apie 1250 darbo vietų. Pedagogams būdavo sudaromas darbo krūvis skiriant papildomo ugdymo valandų ir pan. Tačiau per ekonominę krizę taip pagelbėti mokytojams jau nepavyko ir tūkstančiai jų tapo bedarbiais. Iš 51 tūkst. mokytojų dabar nelikę ir 37 tūkst. Ir dėl geresnės ugdymo kokybės, ir dėl solidarumo siūlyta mažinti mokytojams savaitinį darbo krūvį ir daugiau pedagogų palikti mokyklose, tačiau ŠMM šis siūlymas pritarimo nesulaukė.
Paramos prašo vis daugiau vaikų
Lina Burbaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja
Mokiniai turi teisę į paramą mokslo reikmenims įsigyti ir nemokamą maitinimą, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 525 Lt. Paramos reikmenims įsigyti galima kreiptis iki spalio 20 d. 2010 m. šią paramą gavo 147,5 tūkst. asmenų, tam skirta 23 mln. litų. Šiemet tam numatyti 25 mln. Lt, o paramos gavėjų tikimasi sulaukti apie 160 tūkst.
