Mokytojo dieną kasmet mini vis mažiau pedagogų. Nuo 2000-ųjų metų Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigose mokytojų skaičius sumažėjo kiek daugiau nei trečdaliu. Kaip ateityje pedagogams užtikrinti darbo vietas radijo stoties „Laisvoji banga“ eteryje kalbėjomės su švietimo viceministru Rimantu Vaitkumi.
Pedagogų mažėjimo skaičiai itin dideli. Ar ateityje nesusidursime su pedagogų stygiaus problema? Tai yra pasekmė mūsų demografinės situacijos. Pažvelgus į skaičius 1991 – 1992 metais kasmet gimdavo daugiau kaip 50 tūkst. vaikų, 2002 metais jų gimė tik 30000, o 2009 metais, kuomet buvo padidintos motinystės išmokos skaičius ūgtelėjo 5000 – 6000, tačiau tai neatstos to skaičiaus, kuris buvo 1991 metais. Realiai reikia sakyti kad iki 2020 metu vaikų mokyklose po truputį mažės, tačiau galima pasidžiaugti bent tuo, kad jau šiais metais į mokyklas atėjo 1000 pirmokų daugiau. Kada galime tikėtis dar didesnės mokinių skaičiaus „duobės“?
Aš manau, kad būtent dabar ir yra ta duobė, vėliau mokinių skaičius ims augti. Žinoma, daug kas priklauso nuo mūsų vykdomos emigracinės poltikos. Ar leisime čia atvažiuoti ir dirbti užsieniečiams? Ar naudosime kokias nors priemones susigrąžinti emigravusius lietuvius? Sunku pasakyti kaip viskas bus ilgoje perspektyvoje, bet aišku, jog pedagogų skaičius mažės dar penkerius metus. Vėliau šis procesas turėtų stabilizuotis.
Pedagogo specialybę pasirenka vis mažiau studentų. Ar netaps į pedagogų ruošimą oprientuoti universitetai nebereikalingi?
Tikriausiai taip nebus. Iš vienos pusės, mažesnis studentų skaičius renkasi mokytojo profesiją, bet iš kitos pusės, šią profesiją renkasi vis labiau motyvuoti žmonės. Motyvacinis testas, kurio reikšmė vis stirpėja ir kuris kitais metais turės didesnę reikšmę priimant studentus į aukštąsias pedagogines mokyklas, rodo, kad jaunimas nepaisant mažo gimstamumo ir ne visai adekvataus visuomenės požiūrio į mokytojo profesiją, vis dėlto renkasi šią specialybę. Tai yra žmonių pašaukimas ir mokytojai yra pasišventę šiam darbui, puikiai suprasdami, kad jis yra be galo sunkus ir atsakingas. Vis dėlto jaunam pedagogui įsidarbinti yra ganėtinai sunku. Kaip spręsti šią problemą?
Kiekviename darbe jaunam žmogui yra gana sunku, nes jie neturi tokios didelės patirties, kaip jų kolegos. Tačiau jie turi galimybę tobulėti, pasiekit tam tikrą poziciją, o pasiekus tam tikrą poziciją kils atlyginimas, gerbūvis ir visi kiti dalykai. Taip, mes turime problemų su pensinio amžiaus mokytojais, kurie net sulaukę 80-ies metų dirba mokykloje. Dažniausiai taip nutinka dėl jų sukauptos patirties, kuri yra labai reikalinga, o jauni pedagogai jos tiesiog neturi ir negali pakeisti savo vyresnių kolegų. Yra sudaryta darbo grupė, kuri nagrinėja šias problemas. Mes matome kaip reikėtų spręsti kadrų atnaujinimą, kaip sudaryti sąlygas daliai mokytojų išeiti į pensiją ir užleisti vietas jaunesniems, tačiau tam reikėtų ir valstybės asignavimų. Apie tai kalbėsime ir vyriausybėje, kai bus svarstomas biudžeto projektas kitiems metams.
Yra jaučiamas ir konkrečių specilaybių: fizikos, chemijos, rusų kalbos pedagogų trūkumas. Rusų kalbos mokytojų mes turime parengę pakankamai. Chemikų ir fizikų problema be abejonės yra susijusiu su atlyginimais. Šių sričių atstovai darbo rinkoje yra paklausūs tiesiog kaip specialistai ir tokių specialistų reikia vis daugiau. Natūralu, kad žmonės reaguoja į rinką ir iš mokymo sferos persikvalifikuoja į technologinę ar gamybinę sferą. Gyvename rinkos ekonomikos sąlygomis, todėl šie skaičiai susibalansuos ir tikrai nebus taip, kad mokyklose nebus kam dėstyti gamtos, informatikos ar matematikos mokslų. Šiaip ar taip yra vykdomi įvairūs projektai. Pavyzdžiui projektas „Renkuosi mokyti“ labai sėkmingas ir rodo, kad galima rasti alternatyvių sprendimų. Taip pat šiai metais mes padidinome priėmimą į laipsnio neteikiančias specialybes, kai asmuo baigia tam tikros specialybės pirmąją pakopą ir įgyja pedagoginę kvalifikaciją, kuri leidžia jam dirbti mokykloje.
