Pakeitę moksleivių maitinimo tvarką, uždraudę gaminius su maisto priedais, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai turėjo pastebėti, kad lazda visgi turi du galus. Visuomenėje kilo pasipiktinimo banga supratus, kad moksleiviai nuo šiol nebegaus sriubos, o maisto kainos mokykloje gerokai šoktelėjo, tuo tarpu patys bendrojo lavinimo įstaigų ugdytiniai spėjo praminti takus iki aplinkinių parduotuvių, kebabų, čeburekų ir kito greito maisto pardavėjų kioskų. Be to, nuostabą sukėlė ir tai, kad naujoji maitinimo tvarka pradėta taikyti mokykloms, bet neapima ikimokyklinio ugdymo įstaigų.
Eilės prie greito maisto kioskų
„Maisto produktai be „E“ mokyklose – nieko keisto. Tačiau parduotuvėse tokių produktų gausų ir vaikai stoja į eiles, kad nusipirktų bandelę su šokoladu, ar kokį pyragaitį, ar traškučių“, – piktinosi vienos sostinės mokyklos mokinių maitinimu besirūpinančios įmonės vadovė (redakcijai vardas žinomas – Balsas.lt). Pasak jos, eilės per pertraukas nusidriekia ir prie kebabų, kibinų pardavėjų kioskų.
Anot moters, didžiausią smūgį sudavė draudimas per ilgąsias pertraukas prekiauti kitais produktais, ne tik kompleksiniais pietumis. „Anksčiau buvo didžiulis pasirinkimas, vaikas galėjo nusipirkti tai, ką nori: ar sriubos už litą, ar blynelių už du. Dabar jis gali pirkti tik pietų valgiaraštyje esantį maistą, o norėdamas kažko kito, turi ateiti per trumputes pertraukas. Juk mes daugiausiai parduodavome būtent per ilgąsias pertraukas“, – pasakojo mokyklos valgyklos vedėja.
Pakitusi mokinių maitinimo tvarka šioje mokykloje atnešė ir didesnes maisto kainas. Pietus pavalgyti čia mokinys gali už 4,60 Lt. „Anksčiau vaikas galėjo už litą gauti šilto maisto, dabar jis turi mokėti daugiau nei keturis norėdamas pavalgyti“, – pasakojo moteris. Anot jos, ne vienas atėjęs per ilgąją pertrauką prašo sriubos, lietinių blynų, kurių pietų metu parduoti negalima.
Ministerijos pasiūlyti receptai – neišbandyti?
Mokinius maitinančios įstaigos maistą gali ruošti remdamosios oficialioje interneto svetainėje pateiktais receptais, kurie, esą, parengti pagal sveikos mitybos reikalavimus. Vis dėlto Balsas.lt pašnekovė tikino, jog receptai buvo parengti neatlikus kontrolinio gaminimo. „Juos tiesiog sugalvojo, surašė ir pateikė. Mums net specialioje konferencijoje sakė, kad nebuvo kontrolinio vertinimo. Jei bandai gaminti, netgi neskanūs patiekalai būna – nori nenori tenka laviruoti ir kažkaip skaninti patiekalus, – tikino mokyklos valgyklos vedėja. – Šiandien teko išmesti daugiau nei kibirą pupelių su kiauliena troškinio, kurio niekas nenorėjo valgyti. Anksčiau ruošdavome patiekalus, kuriuos vaikai valgydavo.“
Pasak moters, parengę rekomendacinius receptus SAM specialistai neskaičiavo, ar jų nurodyti produktai ir jų kiekiai atitinka sumą, skirtą nemokamą maitinimą gaunantiems mokiniams. „Štai, pavyzdžiui, yra tokie receptai, kur reikia naudoti vištienos filė, lašišą ir tilpti į nurodytą sumą – 4,60 Lt. Neįmanoma“, – piktinosi moteris.
Nauja tvarka kelia pyktį
Dar viena naujove tapo tai, kad, jei ruošiami žuvies patiekalai, tądien meniu mėsos patiekalų nebegali būti, ir atvirkščiai. „Mums aiškino, kad taip daroma todėl, kad vaikai nevalgytų kasdien to paties maisto, – stebėjosi moteris. – Už savo pinigus vaikas nebegali gauti valgyti to, ko nori, o yra dalis tokių, kurie žuvies nevalgo visiškai, todėl lieka alkani arba bėga į parduotuves.“
Arbatą ir kompotą daugelyje pateiktų pietų meniu pakeitė sultys. Tačiau tai taip pat pasirodė keista pašnekovei, mat jos aptarnaujamoje mokykloje mokiniai mieliausiai rinkdavosi vaisių kompotą, o žiemą gerdavo šiltus gėrimus. „Nesuprantu, kodėl visur turi būti sultys – ar tikrai jos geriau?“ – stebėjosi moteris.
Anot jos, nauja tvarka piktina ir mokinių tėvus, ir mokytojus. „Tėvai pyksta, kad vaikai negali pavalgyti to, ką nori. Vienoje mokykloje, girdėjau, vaikai imasi sumuštinius į mokyklą“, – pasakojo mokyklos valgyklos vedėja.
Sriubų nebeliko, nes jos menakvertės
„Anksčiau buvo bloga mityba, vaikai buvo maitinami dešrelėmis, žuvų piršteliais, menkavertėmis sriubomis ir buvo gerai, o dabar vaikai maitinami sveikai ir dėl to kilo pasipiktinimas. Nesuprantu ir logikos nerandu, – stebėjosi SAM Sveikatos stiprinimo ir kurortologijos skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas. – Mūsų visuomenėje viskas blogai, kas naujo, be to, lietuviai gana konservatyvūs.“
Pasak A. Kranausko, didžiausias šurmulys kilo būtent dėl to, kad valgiaraščiuose nebeliko sriubos. „Mes padarėme subalansuotą sveiką mitybą, kad vaikas gautų daržovių, pieno produktų, baltymų – viską, ko reikia augančiam organizmui. Tuo tarpu žmonės pripratę prie valstietiškos, konservatyvios mitybos. Juk 90 proc. sriubos sudaro vanduo, baltymų ten – apie 2 proc. – galite įsivaizduoti, kokia sriubos mitybinė vertė. Tačia nuo sovietinių laikų žmonės įsitikinę, kad sriuba – vertingas produktas“, – pasakojo specialistas. Anot jo, nauja tvarka kurta stengiantis leisti vaikams maitintis visavertiškai.
Vis dėlto sriubą valgyti rekomenduoja dalis mitybos specialistų, sriuba tinka ir turintiems virškinimo problemų. Paklaustas, ką rinktis jautrų skrandį turintiems mokiniams, A. Kranauskas tikino, kad meniu organizuojami taip, jog visuomet vienas patiekalų būtų skirtas būtent tokiems mokiniams – troškingas garuose, virtas. „Pavyzdžiui, vaikui troškintų daržovių piurė yra daug geriau nei sriuba, kurioje yra vanduo, druska ir trys makaronai“, – tvirtino jis.
Jei leistume rinktis, vaikai dalies produktų nevalgytų
Pasak SAM specialisto, daugelis maisto tiekėjų klaidingai suprato naująją tvarką ir pradėjo siūlyti kompleksinius pietus. „Pietūs nėra kažkaip fiksuoti: mokinys gali rinktis iš kelių rūšių garnyrų, kelių rūšių daržovių, skirtingų pirmųjų patiekalų“, – tvirtino A. Kranauskas. Vis dėlto jis nepaneigė, kad dienos pietų meniu gali būti tik tos pačios maisto produktų kategorijos karšti pietų patiekalai.
„Jeigu mes duotume visišką laisvę pasirinkimams, paaiškėtų, kad vaikai kai kurių produktų tiesiog nėra išmokyti valgyti. Pavyzdžiui, labai daug vaikų nevalgo žuvies ir nežino, kas ta žuvis, o ji – labai vertingas produktas. Jei leistume rinktis, vaikai visada peršoktų per kai kuriuos patiekalus išvengdami pilnaverčio maisto“, – tikino A. Kranauskas.
Anot jo, tam, kad tvarka nebūtų itin griežta, buvo nuspręsta pietų metu leisti prekiauti tuo, kas nustatyta valstybės (dienos pietumis – Balsas.lt), o per kitas pertraukas vaikai gali įsigyti ir leistinų užkandžių. „Per kitas pertraukas jie gali pirkti ir tą picą, ir blynelius. To, ko griežtai mokyklos valgykloje negali būti, yra naujosios tvarkos apraše“, – sakė A. Kranauskas.
Nevalgo, vadinasi, išsigalvoja
Pasak A. Kranausko, kadangi vaikai tėvus maitina primityviai, dalies produktų vaikai nenori valgyti vien todėl, kad nėra pratę jų valgyti. „Tai visai nesusiję su alergija. Tiesiog vaikas psichologiškai negali valgyti kažkurio produkto, tuomet jam reikia psichologo pagalbos“ – aiškino specialistas.
Tačiau jei namuose tėvai gali griežčiau šnektelėti su atžala arba tiesiog paaiškinti, įkalbėti paragauti vieno ar kito dalyko, paaiškinti, kuo jis naudingas organizmui, mokykloje tokių pokalbių nebus ir vaikai, vengiantys vieno ar kito produkto, liks alkani arba pietaus valgydami traškučius iš parduotuvės.
Pasak SAM specialisto, tai – laikina problema. „Viskas daroma labai plačiai. Vaikams įvedama nauja disciplina, kuri kol kas integruota, bet jau kitąmet bus atskira pamoka. Mokiniai gaus koncentruotą informaciją apie sveiką gyvenseną, sveiką mitybą, jiems bus aiškinama, kodėl reikia taip, o ne kitaip. Jau ir dabar mokyklos valgyklose turi būti iškabintos sveikos mitybos piramidės. Visa tai yra tam, kad žmogus išmoktų normaliai, taisyklingai maitintis. Reikia keistis“, – tikino SAM Sveikatos stiprinimo ir kurotologijos skyriaus vedėjas.
Receptai, kad virėjams nereikėtų sukti galvos
A. Kranauskas neneigė, kad mokykloms pasiūlyta maistą ruošti pagal specialistų parengtus receptus. „Taip padaryta todėl, kad maisto gamintojams nereikėtų sukti galvos ir patiems rengti valgiaraščių – jie gali pasinaudoti pagal sveikos mitybos principus parengtais meniu“, – sakė specialistas.
Anot jo, mokyklos, kurioms netinka standartizuotai parengti ir SAM specialistų aprobuoti valgiaraščiai, turi teisę pačios parengti savus valgiaraščius, kuriuos privalu suderinti su vietos Visuomenės sveikatos centru. „Be to, yra gausybė išleistų vadovėlių, receptų rinkinių, kulinarių knygų – tai, ką aprobavo SAM, galima taikyti mokyklose“, – aiškino specialistas.
Sriubas žada sugrąžinti
Pasak jo, neteisinga nuostata, kad vaikai nebegali pavalgyti už tą sumą, kurią turi. „Nėra jokios prievartos – jeigu vaikas nenori imti sulčių, tegu neima. Jeigu nenori imti garnyro prie virtos mėsos gabalo, tegu neima. Vaikas turi galėti pavalgytų už tą sumą, kurią turi“, – tikino A. Kranauskas, sakydamas, jog maisto gamintojai turėtų leisti vaikams rinktis.
Dėl kilusios pasipiktinimo bangos taip pat greičiausiai bent porai kartų per savaitę į mokyklas grįš sriubos, ministerijos įvardytos kaip menkaverčiai maisto produktai.
Paklausus, kodėl vaikai suka link kebabų kioskelių, A. Kranauskas atsakė: „Tai nėra susiję su tuo, kad jie alkani ar gauna prastą maistą. Nelogiška, kad vaikas nuo sveiko maisto bėgtų pirkti kebabų ar kokio gazuoto gėrimo. Netgi atvirkščiai, pastebėjome, kad, kai nėra sriubos, vaikas suvalgo visą antrąjį patiekalą. Tas bėgimas pirkti kebabų savotiškas žaidimas“, – tikino specialistas.
Darželinukų mitybos šiemet nekeitė
Užsimoję mokinius maitinti sveikai, SAM specialistai naujosios tvarkos netaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, darželiams, vaikų specialiaisiais poreikiais ugdymo įstaigoms ir panašiai. Tačiau, pasak ministerijos darbuotojų, anksčiau ar vėliau naujieji valgiaraščiai pasieks ir juos.
„Didesnis vaikų kiekis, visgi, yra mokyklose, ne darželiuose, todėl pirmiausia norėjome įvesti naują tvarką ten ir fiziškai nespėjome parengti aprašų darželiams. Vis dėlto artimiausiu metu tvarka pasikeis ir juose, – tikino A. Kranauskas. – Jeigu norima kuo greičiau apimti didesnę visuomenės dalį, geriau pradėti nuo mokinių. Be to, taikyti naująją tvarką galima ir darželiuose, ten niekas nesikeičia, tiesiog bus mažesnės porcijos.“
Sriubą galima valgyti ir vakare
„Blogiausia, kad mūsų visuomenėje yra įsišakniję įvairiausi mitai, pavyzdžiui, apie sriubos svarbą. Tuos mitus truputį užkabinus, visą laiką visuomenėje atsiranda įvairūs atgarsiai, – tikino gydytoja dietologė Edita Gavelienė. – Žmogus per visą dieną turėtų valgyti kuo įvairesnį maistą, kad būtų užtikrintas racionalus maitinimasis ir būtų gautos visos reikalingos maistinės medžiagos. Tuo tarpu kalbant apie sriubą kaip apie patiekalą, jo maistinė vertė maža.“
Anot dietologės, visuomenėje pykčio sulaukė sriubos nebuvimas, tačiau niekas neatkreipė dėmesio į tai, kad vaikų valgiaraštyje privalomas vienas vaisius. „Anksčiau to nebuvo, tačiau į tai neatkreipiamas dėmesys. Aiškinama, kad kažkas nukentės, jeigu vaikas nevalgys sriubos, tačiau kodėl vaikas negali valgyti sriubos vakare? Gali, – aiškino E. Gavelienė. – Per dieną žmogus turi gauti įvairaus maisto, ir kur jis „padės“ vieną ar kitą patiekalą, yra tradicijų reikalas.“
Dietologė tikino, jog neverta tragedijos daryti ir dėl to, kad vietoje arbatos ar kompoto siūlomos sultys. „Mano pačios vaikai lanko mokyklą, draugų vaikai lanko. Tikrai abejoju, ar dauguma vaikų renkasi mokyklų valgyklose pateikiamus kompotus ar arbatas. Žinoma, galima šiuos gėrimus paruošti kokybiškai: jeigu būtų fiksuojamas maisto produktas, iš kurio privaloma ruošti patiekalus, išliektų tikimybė, kad toks maistas būtų kokybiškesnis“, – tvirtino E. Gavelienė.
Vaikams būtina kalbėti apie sveiką mitybą
Tai, kad mokyklų virėjams paruošti SAM aprobuoti receptai, anot E. Gavelienės nėra pats geriausias dalykas. „Tiesą sakant, aš visuomet už kūrybiškumą. Negaliu sakyti, kas yra geriau – niekas tokių tyrimų nedarė. Anksčiau irgi nebuvo galima gaminti bet ko. Vis dėlto nebūkime naivūs – yra dalis mokyklų ir darželių, kurie atsakingai žiūri į vaikų maitinimą, tačiau yra dalis tokių, kurie tikisi daugiau pelno, o ne rūpinasi tuo, kas padėta ant vaikų stalo“, – sakė dietologė.
Anot E. Gavelienės, vaikai yra ta visuomenės dalis, kuriems kalbant apie sveiką mitybą dar reikia šį tą paaiškinti. „Tai turėtų būti papildomas uždavinys. Tačiau svarbu neapriboti pasirinkimo laisvės“, – tikino gydytoja. E. Gavelienės nuomone, būtų buvę racionaliau, jei SAM specialistai, užuot iš karto įvedę naują tvarką, būtų kurį laiką stebėję ir atlikę apklausą, kokį maistą renkasi mokiniai.
Paklausta, kaip vertintų faktą, jog mokiniai ėmė dažniau lankytis parduotuvėse, greito maisto užkandinėse, gydytoja sakė, jog tas pats būdavo ir seniau. „Čia, manau, nieko nepaveiksime. Greito maisto bėgdavo visais laikais, nepaisant to, kad mokyklos taisyklės tikrai draudžia išeiti iš mokyklos teritorijos“, – sakė mitybos specialistė. Ji sakė tikinti, jog naujos tvarkos iniciatoriai reaguos į visuomenės pasiūlymus, leis mokiniams rinktis iš daugelio patiekalų.
„Žmogui sveikos gyvensenos ir maitinimosi įpročius reikia aiškinti nuo pat mažumės. Jau vaikelio besilaukianti moteris turėtų žiūrėti, ką daro su savo kūnu, ką renkasi ir ką valgo“, – pabrėžė E. Gavelienė.