Įstatyme numatyta stiprinti suaugusiųjų švietimo koordinavimą šalies ir savivaldybių lygiu, savivaldybėse paskirti suaugusiųjų švietimo koordinatorius, įtvirtinti suaugusiųjų pedagogo -andragogo – profesiją. Taip pat didės trečiojo amžiaus universitetų galimybės. Kartu bus diegiami ir nauji suaugusiųjų švietimo finansavimo modeliai.
Pirmą kartą numatyta darbuotojams suteikti atostogas neformaliajam švietimui. Jos, šalių sutarimu, galės trukti iki penkių darbo dienų per metus.
„Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas iš esmės nebuvo atnaujintas nuo 1998 m., nors kasmet daugiau kaip du šimtai tūkstančių suaugusiųjų dalyvauja kvalifikacijos tobulinimo kursuose, mokosi savarankiškai ar siekia įgyti trūkstamą formalų išsilavinimą. Tik nuolatinis mokymasis, prisitaikant prie kintančių ekonomikos sąlygų, gali padėti mūsų šaliai užtikrinti sėkmingos ateities perspektyvas“, – sako švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis.
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo paskirtis – suteikti teisines garantijas įgyvendinti įgimtą teisę visą gyvenimą ugdyti savo asmenybę, laiduoti asmeniui galimybę įgyti žinių ir gebėjimų, atrasti naujų gyvenimo prasmių, skatinti ne tik gerinti profesinius įgūdžius, bet ir kurti prasmingą laisvalaikį, būti aktyviu demokratinės visuomenės nariu. Įstatymas įsigalios 2015 m. sausio 1 d. Vyriausybei bei Švietimo ir mokslo ministerijai priėmus lydinčius teisės aktus.
Mokymasis visą gyvenimą yra vienas iš Valstybinės švietimo 2013-2022 m. strategijos prioritetų. Mokymosi visą gyvenimą plėtrai, suaugusiųjų švietimo skatinimui ir prieinamumui didinti numatoma skirti apie 170 mln. Lt Europos Sąjungos paramos lėšų 2014-2020 m.
