Kaip sekasi internetinėms studijoms universitetuose?

Jų poveikis yra galingas. Spėjama, kad pusė JAV universitetų bankrutuos per artimiausius penkiolika metų. JAV, kur universitetai yra geriausi pasaulyje... Kraštutiniu atveju pasauly užtektų kiekvienam dalykui dėstyti tik trijų profesorių: vienas dėsto anglų kalba, kitas dėsto kinų kalba, o trečias dėsto prancūzų kalba. Internetiniuose kursuose vis svarbesniu darosi tiesioginis bendravimas tarp studentų, bei tarp studentų ir profesorių. Karštai diskutuojama apie kursų kainas bei universiteto internetinių kursų konkurenciją su to paties universiteto mokymu auditorijoje [1].

Nematau jokios diskusijos šiomis temomis Lietuvos universitetuose. Be reikalo. Greitai bus vėlu diskutuoti. Suprantu, kad mūsiškiai yra blogesni, negu tūkstančiai kitų universitetų, kad mes pavertėme studijas brangiomis ir masiškomis, išspausdami daugiau pinigėlių, kad nėra ko čia vertinti, todėl išsivaikščiosime be pasigailėjimo. Tačiau svarbi Lietuvos kultūros dalis baigiama sunaikinti negrįžtamai, todėl tai negali nerūpėti tiems, kuriems rūpi mūsų krašto likimas.

Daugiau apie tai - surašius Google paieškoje žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.

Ištaisykime laukinį kapitalizmą Lietuvos universitetuose

Ką reiškia laukinis kapitalizmas? Reiškia, kad apgavikai klesti, nes nėra tvarkos. Jei gyvatės taukų pardavėjai gali tvirtinti, kad tokie taukai yra vaistas nuo visų ligų, bei niekas negali jų patikrinti, tai čia tikras laukinis kapitalizmas. Toks kapitalizmas klesti Lietuvos universitetuose. Štai VDU rektoriaus Z. Lydekos atsakas į Veido tyrimą: VDU nėra bedarbių kalvė. Kuo remiasi VDU rektorius Z. Lydeka? Ogi tuo, kad iki šiol nebuvo pakankamai ilgo tyrimo, todėl niekas nežino šimtu procentų, ar VDU tikrai nėra didžiausia bedarbių kalvė Lietuvoje. Todėl galima apsirengti senoviniais klouno drabužiais (žiūrėk nuorodą) ir pareikšti, kad viskas gerai [1]. Klounams Lietuvoje visi tikime, nes daugiau dėmesio vertų asmenybių nebeturime.

O juk informacijos amžiuje valstybė gali lengvai surasti ir nubausti pačius įžūliausius apgavikus. Tereikia tik surinkti informaciją, kokia studentų dalis sėkmingai baigia vieną ar kitą akademinę programą, kokia dalis įsidarbina pagal specialybę, ir kiek jie uždirba bei yra įsiskolinę už mokslus, pabaigę studijas. Ši informacija turi būti prieinama visiems Lietuvos stojantiesiems. Aišku, žinias apie pasiturinčiųjų tėvų vaikus neverta naudoti šioje analizėje, nes tokie žmonės turi daug geresnes galimybes, negu vidutiniokai ir skurdesnieji.

Panaši sistema dabar įvedama JAV [2]. Taip daroma ne todėl, kad situacija JAV universitetuose būtų labai bloga. Jau 2013 metais amerikiečiai su universitetiniu išsilavinimu gaudavo per valandą 98 procentais daugiau, negu žmonės, neturintys tokio išsilavinimo [3]. Tokie skaičiai rodo, kaip reikalingi žmonės su aukštuoju išsilavinimu Vakarų pasaulyje. Amerikiečiai nori dar pagerinti gerą padėtį. Mums laikas taisyti tikrą bėdą, kurią turime mūsų universitetuose [4].

Daugiau apie tai - surašius Google paieškoje žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.