Aukštųjų mokyklų ketvirtakursiams – atsakingas darbymetis: reikia suderinti bakaulaurinių darbų temas, susirasti vietą praktikai atlikti.
Nors pastaruoju metu vis daugiau įmonių durys studentams atviros, džiaugtis šia iniciatyva nereikia skubėti: praktikantai bet kada gali tapti nemokama darbo jėga. Apie praktikos reikšmę ir problemas – šioje publikacijoje.
Ką rodo „Njuspeipio“ apklausa?
„Njuspeipio“ atlikos apklausos duomenimis (dalyvavo 130 įvairių aukštųjų mokyklų studentų), maždaug 40 procentų apklaustųjų praktiką laiko naudinga, likusi dalis jos naudingumą sieja su konkrečia situacija. Tik 2 respondentai atsakė, jog tai – laiko švaistymas.
Remiantis apklausos duomenimis, daugiau nei pusė studentų, įvertinę dabartinę situaciją, mano, kad šiuo metu įsidarbinti po prakikos galimybių beveik nėra, panaši dalis respondentų tokias galimybes vertina kaip vidutines.
Paklausti, kaip ketina atlikti ar jau atliko praktiką, net 70 procentų respondentų nurodė, jog „kruopščiai vykdysiu (vykdžiau) praktikos vadovo nurodymus“. Dešimtadalis respondentų yra už pasirinkimą „nekristi į akis“, penktadalis – už fiktyvią praktiką.
Kas trečias apklaustasis mano, kad daugiau nei 50 procentų praktikantų labiau išnaudojami nei įgyja žinių.
Skirtinga patirtis
Šiuo metu magistratūros studijas kremtantis Ugnius praktikanto duonos ragavo dukart: atlikdamas privalomą praktiką ketvirto kurso pabaigoje ir vasarą, baigęs bakalauro studijas. „Dar vieną praktiką nusprendžiau atlikti dėl to, kad norėjau patirti, kaip darbas vyksta skirtinguose bankuose, ir palyginti darbo kolektyvus, kaip yra organizuojamas darbas, kokie yra darbo vadovai“, – aiškina Ugnius.
Vaikinas neslepia, kad apsisprendimui įtakos turėjo ir esama situacija – vasarą kur nors įsidarbinti šansų beveik nebuvo. Studentas pripažįsta, kad praktika teikia tiek naudos, kiek pats žmogus geba jos gauti. Paprašytas rasti trūkumų, Ugnius minėjo atvejus, kai praktikantai yra išnaudojami, užverčiami krūvomis popierių, tačiau džiaugėsi, kad pats su tokiomis situacijomis nėra susidūręs.
Saulius – kitas kalbintas studentas – šią vasarą taip pat atliko neprivalomą praktiką viename šalies bankų. Vaikinas įgytą patirtį vertina teigiamai, tiki, kad praktika jam duos naudos ateityje. Tiesa, Saulius pastebi, kad ne visa praktikantams skiriama veikla motyvuoja, kartais apskritai nėra ką veikti.
Šiuo metu studijas jau baigusios Eglės patirtis kiek kitokia. Mergina praktiką atliko vienoje valstybinių įstaigų. „Nuo ryto iki vakaro buvau apversta kalnais popierių. Pavargdavau per dieną. Vieni bendramoksliai praktikų metų dykinėjo, kiti – įgijo naudingų žinių, o aš jaučiausi kaip vergė“, – sako mergina ir pabrėžia, kad būtent tokie pavyzdžiai sąlygoja pasirinkimą praktiką atlikti fiktyviai.
Praktikos reikšmė abejonių nekelia
Dalia Kunigėlienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto prodekanė studijoms, kelerius metus yra verslo administravimo bakalauro studijų praktikos koordinatorė. Ji kasmet atlieka anonimines apklausas, siekdama įvertinti praktikų efektyvumą. Anot prodekanės, nors susilaukiama keleto neigiamų komentarų, dauguma atsiliepimų – itin geri.
D.Kunigėlienė vardija atvejus, kai ne vienam studentui buvo pasiūlyta įsidarbinti įmonėje, kai Fakultetas gavo padėkų už studentų racionalius sprendimus gerinant įmonės veiklą. „Net nekyla abejonių dėl praktikos svarbos, nes studentai universitete suteiktas žinias bando realizuoti praktiškai, įgyja naujų gebėjimų, pasisemia patirties ateičiai“, – teigia prodekanė.
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Dainius Dikšaitis taip pat neabejoja praktikos reikšmingumu: „Jei savo studijų sistemoje siekiame kiek įmanoma visapusiškesnio rezultato, praktinis elementas studijoms yra būtinas“.
Paklaustas apie galimus išnaudojimo atvejus, LSS vadovas teigė, kad viskas priklauso nuo žmogaus iniciatyvos: studentai net ir iš pačios nemaloniausios situacijos gali išpešti kažką, kas jiems reikalinga, pravers gyvenime. Visgi D. Dikšaitis pripažino, kad pastaruoju metu informacijos apie ne itin palankias studentams praktikų organizavimo ir atlikimo sąlygas sužino vis daugiau. Jis užtikrino, kad šios problemos aktyvus nagrinėjimas – vienas artimiausių LSS uždavinių.
„Tik nuo visų suinteresuotų pusių – Švietimo ir mokslo ministerijos, aukštųjų mokyklų, darbdavių ir pačių studentų – priklausys, kokie bus rezultatai“, – tikino studentų organizacijos prezidentas.
2010 metų kovo mėnesį vyks jau šeštosios „KTU Karjeros dienos“, kurias rengia KTU Karjeros centras. Šis renginys – puiki vieta užmegzti pirmiesiems kontaktams su potencialiais darbdaviais, susirasti praktikos vietą. (Tiesa, dėl renginio laiko, tai turėtų būti aktualiau trečio kurso studentams).
Kaip teigė KTU Karjeros centro vadovė Kristina Bakšaitė, jau kelerius metus yra atliekamos įmonių apklausos, siekiant sužinoti renginio naudą ir efektyvumą. K.Bakšaitės turimais duomenimis, po 2007 metų „Karjeros dienų“ įsidarbino 650 studentų, 200 rado praktikos vietas, po 2008 metų renginio – atitinkamai 700 ir 250 studentų. (2009 m. duomenų dar nėra).
Anot K.Bakšaitės, kitų metų renginys bus ypač orientuotas tiems, kas nori rasti tinkamą vietą praktikai atlikti, nes tikrai bus iš ko rinktis. Tačiau ji pabrėžė, kad „Karjeros dienos“ – tai ne darbo bei praktikos vietų „pateikimas ant lėkštutės“. Studentai turi galimybę susipažinti su įmonėmis, kuriose galėtų dirbti, sužinoti savo trūkumus, kuriuos dar yra laiko likviduoti.
„Ko gero, tiek konkrečiai praktikų, tiek tokių reginių bendras tikslas – padėti studentui pasiruošti realiam gyvenimui“, – sako K.Bakšaitė.
Fiktyvi praktika
„Fiktyvumas reiškia neatitikimą teisei, kitaip – neteisėtumą. Apie tai faktų neturime ir būtume dėkingi galintiems suteikti atitinkamą informaciją. Mūsų pareiga – nedelsiant reaguoti, kam ir esame pasirengę“, – apie praktikas, kurių atlikimas tėra „antspaudas ant popieriaus“ kalbėjo D.Dikšaitis.
Nesvarbu, norime tai pripažinti ar ne, fiktyvios praktikos egzistuoja. Žinoma, pirmiausia galime ieškoti daug veiksnių, sąlygojančių tokią situaciją – prasta studentų finansinė padėtis, praktikos neatitikimas keliamiems lūkesčiams, per mažas praktikų veiksmingumo koordinavimas šalies mastu ir t.t. Tačiau viena yra nusižengti teisei, kita – sau pačiam.
„Praktiką atliekant paskutiniame kurse, lygiagrečiai yra ruošiamasi bei renkama informacija bakalauro baigiamajam darbui. Fiktyvi praktika – meškos paslauga sau pačiam“, – teigia prodekanė D.Kunigėlienė.
„Praktika – tai ta reali galimybė panaudoti savo įgytas teorines žinias. Jei neišnaudojame šio šanso, kodėl dažnai purkštaujame dėl praktikos stokos universitetuose?“ – retoriškai klausia studentas Ugnius.
O jei praktikantas netikėtai tampa sandėlininku ar valytoju? „Atrodo, jog pasitenkinama paburbėjimu kur aukštosios mokyklos koridoriuje, studijų draugų būryje. Regis, mąstymas, jog be mūsų pačių dalyvavimo už mus problemų niekas neišspręs, o jos pačios taip pat neišsispręs, nėra itin paplitęs tarp šalies studentų. Bijau, kol taip bus, ir toliau kalbėsime apie problemas, bet ne apie norinčius ir galinčius jas spręsti“, – situaciją apibendrino D.Dikšaitis.
Julius Vaitkaitis
