Seniai praėjo laikai, kai abiturientai turėjo galimybę rinktis tik vieną studijų programą tik vienoje aukštojoje mokykloje. Dabar vykstantis bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas leidžia pateikti visą pageidavimų sąrašą iš visų šalies universitetų, akademijų, kolegijų pasiūlytų meniu: pirmąją sąraše įrašant, bent taip manoma, išsvajotąją profesiją, o visas kitas – kaip atsargines.
Tad kokios tos abiturientų išsvajotosios studijos?
Populiariausios – socialinių mokslų studijos
2010 metų populiariausios universitetų studijų programos tarp stojančiųjų (pirmuoju pageidavimu) buvo ekonomika, teisė, medicina, politikos mokslai, viešasis administravimas, psichologija. Tai yra, socialiniai mokslai. Šių metų duomenys neturėtų labai skirtis, nes jau keleri metai pastebima, kad pasikeitimai tarp populiarumo viršūnėje esančių programų būna labai reti.
Šią nekintamo populiarumo tendenciją puikiai iliustruoja ir medicinos studijų programos mūsų mieste: tarp abiturientų labai populiari kineziterapijos studijų programa, nors jai nebuvo skirta nė vieno vadinamojo studento krepšelio, pasirodė esanti ir Šiaulių universitete, ir valstybės finansuojama kineziterapijos programa Šiaulių valstybinėje kolegijoje.
Šiaulių universiteto studijų prorektorius Juozas Pabrėža sako, kad visoje Lietuvoje daugiau kaip penkiasdešimt procentų abiturientų renkasi lengvesnius socialinius mokslus, o nepaklausios esančios sudėtingesnių mokslų studijų programos. Kai studijos ne tokios populiarios, tai gal ir galimai įgyjama kvalifikacija, profesija ne tokia prestižinė, ne tokia patraukli.
Nepaklausios, bet ar nereikalingos?
Štai šiemet Šiaulių universitete populiariausios studijų programos buvo specialioji pedagogika, statybos inžinerija, edukologija, dailė ir dizainas, matematika, o nepaklausiausios – dekoratyvioji želdininkystė, fizika ir informatika, rusų filologija, filosofija, meninis ugdymas ir tikyba, aprangos inžinerija... Universitete iš viso nepaklausių pasirodė esant dešimt studijų programų, Lietuvoje tokių iš viso būta 67–ių.
O juk būtent tarp nepopuliarių studijų programų yra nemažai tokių, kurios yra reikalingos ir universitetui, ir Šiaulių regionui, ir Lietuvai.
„Tačiau dabar esant tokiai Mokslo ir studijų įstatymo reguliuojamai sistemai, iš esmės studentų krepšeliai yra skirstomi tik pagal abiturientų norus, o neatsižvelgiama į valstybinius poreikius – nėra tikslinio šių nepopuliarių, bet reikalingų programų finansavimo, taip ir atsitinka, – sako studijų prorektorius Juozas Pabrėža. – Jei jaunimas rinkdamasis profesijas, studijų programas dar negali visko pasverti, tai turi apie tai galvoti valstybė. Dabar viskas yra atiduota kažkokiai liberaliai laisvajai rinkai. Laisvoji rinka, konkurencija turi būti, bet ji neturi būti visiškai laukinė konkurencija – valstybė turi kažkiek reguliuoti savo poreikius“.
Taigi, anot prorektoriaus, jau pradėta galvoti (bet tikslinis studijų programų finansavimas turėtų būti pradėtas tik 2012 metais), kad gal nėra labai gerai gaminti tiek bedarbių vadybininkų, teisininkų, gal vertėtų išsiaiškinti, kiek lituanistų ir fizikų reikės po penkerių metų.
Pagal stojančiųjų prašymuose nurodytas studijų programas bet kuriuo pageidavimu (iš dvylikos) populiariausių programų penketukas Šiaulių valstybinėje kolegijoje: socialinis darbas, turizmo administravimas, kineziterapija, aplinkos apsauga ir kosmetologija.
„Galima teigti, kad toks studijų programų penketuko derinys – jau tradicija, nes ir 2010, ir 2009 metais tos pačios studijų programos buvo labiausiai pageidaujamų programų sąrašo viršuje. Kiekvienos iš šių penketuko studijų programos populiarumo priežastys greičiausiai yra skirtingos, tačiau dažniausiai stojantieji renkasi tas programas, kurios garantuoja sėkmingą įsidarbinimą, kai kurie galbūt vertina galimybę dirbti individualiai (kosmetologija, kineziterapija ar automobilių techninis eksploatavimas), o socialinio darbo studijų programos paklausą greičiausiai lemia socialiniai aplinkos iššūkiai“, – sako itin sėkmingai priėmimą į studijas ir šiemet vykdžiusios Šiaulių valstybinės kolegijos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Birutė Valentienė.
Darbo rinkoje paklausa – visai kitokia
Kiek teisingos Šiaulių universiteto prorektoriaus ir Šiaulių valstybinės kolegijos direktoriaus pavaduotojos įžvalgos bei kiek perspektyvūs šiemetinių aukštųjų mokyklų pirmakursių pasirinkimai, gali atsakyti tik darbo rinka.
Ir Šiaulių teritorinės darbo biržos Paslaugų darbdaviams poskyrio vedėja Janina Šiaulienė liūdnai konstatuoja, kad šiandien paklausiausi darbo rinkoje yra verslo paslaugų vadybininkai, programuotojai, buhalteriai–apskaitininkai, administratoriai, bendrųjų statybos darbų vadovai (statybos inžinieriai) ir elektroninės įrangos technikai, o nepaklausiausi – aplinkosaugininkai, teisininkai, pradinio ugdymo, dailės, muzikos ir kūno kultūros mokytojai, socialiniai ir specialieji pedagogai. Tokios darbo rinkos tendencijos beveik nekintančios.
Tad panašu, kad Lietuvos, taip pat ir Šiaulių aukštosios mokyklos kol kas ruošia potencialius bedarbius ir emigrantus.
