Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcijos nuostatos, principai bei tam skirto projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ patirtis ne kartą aptarinėta įvairiose diskusijose, sugulusi dokumentų puslapiuose.
Formali projekto pabaiga akademinėje bendruomenėje ir plačiojoje visuomenėje kelia klausimą – o kas toliau?
Akademinė bendruomenė renkasi kryptį
Pasak Mykolo Romerio universiteto Studijų prorektoriaus doc. dr. Giedriaus Viliūno, vienas svarbiausių šio projekto impulsų galėtų būti grįstas ta stipria emocija veikti ir tikslu išlaikyti šį nusiteikimą toliau. Su Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcija Lietuvos nacionalinis kreditas į aukštojo mokslo erdvę įsiliejo ne pamėgdžiojimo būdu, o kokybiškai tapo Europos kreditų erdvės dalimi. Projekto, kuris tarsi virto atskiru reiškiniu, stiprioji pusė – atsiradęs ir išvystytas tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Taigi kas toliau – priklauso nuo to, ko norės pati akademinė bendruomenė.
Bendravimas, pakeičiantis popierizmą
„Aš noriu pasakyti, kad Jūsų šalyje vykstanti studijų kaita – tai nėra karas ar kova, o tiesiog naujas kelias bendradarbiavimo link. Kol kažkas pasikeitė mes juo ėjome apie 10 metų. Tai yra į studentą orientuotų studijų kelias, kuriame būtent studentams atsiveria daug galimybių. Jie privalo suprasti ir pajusti, kad ne dėstytojas turi jį „įkrauti“ ir ne dėstytojui turi reikėti, o pačiam studentui,“ – įsitikinęs Tuning ekspertas Anglų filologijai ir projekto konsultantas Asier Altuna (Ispanija). Jis abiems pusėms (tiek dėstytojams, tiek studentams) linkėjo kuo daugiau komunikuoti. Tai, jo manymu, ilgainiui atstos tą daugumos įsivaizduojamą, su ECTS siejamą popierizmo didėjimą.
Receptas aukštojo mokslo kaitai – orientuotis į kokybę
Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto dekanė doc. Žymantė Jankauskienė pastebi, kad projekto pradžioje ji ir jos kolegos į siūlomas naujoves žiūrėjo, kaip į kūrybinę laisvę ribojantį dalyką bei dar vienų lentelių pildymą. Vis dėlto, šiandien ji pastebi, kad, jeigu apsiribotume tik popieriumi, tai būtų labai paprasta. Daug svarbiau – išlaisvinti mintį ir suvokti, įsisąmoninti kokybinės kaitos esmę. „O ta kokybė, kaip aš ją suprantu, tai ne šventinė skrybėlė, bet nuolatinis kasdienis mūsų darbas, – vaizdžiai studijų kultūros virsmą aiškino projekto ekspertė. – Dažnai iškyla konkrečių receptų, kurie atpratina mus pačius mąstyti, poreikis. Tai receptas galėtų būti vienas – orientuotis į kokybę.“
Studentai nesikrato atsakomybės
Vilniaus kolegijos studentų atstovė Natalija Mušinskaja pripažįsta, kad tokiose į studentą orientuotose studijose atsakomybė ir tenka jiems patiems: kokį indėlį įsidėsi, tokį ir išsineši. Todėl ir ji, ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentas Antanas Keturakis pabrėžia bendradarbiavimo poreikį. Komunikacijos tarp administracijos, dėstytojų ir studentų trūkumą galima panaikinti tik visoms pusėms kartu.
Studentus labai palaikė ir jiems pritarė Klaipėdos universiteto Mokslo ir studijų prorektorė Inga Dailidienė, kuri labiausiai džiaugiasi, kad kiekybinė išraiška turi projekto metu paklotą kokybinį pamatą.
O kas sakė, kad bus lengva?
„Studentai – lygiateisiai partneriai. Jiems šioje sistemoje tenka sudėtingiausias vaidmuo. Todėl jie ir bus tie, kurie išsineš pilnus gėrybių lagaminus ir jau toliau patys spręs, išsitraukti iš jų kažką (kompetencijas, žinias, įgūdžius ir pan.), ar ne. Jie patikrins, ar tikrai tai, ką įgijo buvo vertinga, suderinta su gyvenimu,“ – nelengvu, bet prasmingu kaitos procesu linkęs tikėti Vilniaus kolegijos direktorius dr. Gintautas Bražiūnas.
