Lietuvoje dabar labiausiai trūksta techninį išsilavinimą turinčių darbuotojų – programuotojų, inžinierių, gamybos planuotojų ir gamybos vadovų. Kita vertus, ne vienus metus daugiau nei 40 proc. šalies abiturientų aukštosiose mokyklose renkasi studijuoti socialinius mokslus. Užuot neigiamai vertinę šią tendenciją, personalo atrankos specialistai pažymi – darbo rinkos poreikius galima prognozuoti tik keliems metams į priekį. Tad, renkantis ateities profesiją, daugiausia dėmesio visgi derėtų skirti savo gabumams ir pomėgiams.
„Nuo birželio pirmos prasideda oficialus priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir jaunimas vėl susiduria su klausimu, kur stoti. Žinoma, reikia atsižvelgti į darbo rinkos poreikius, bet neperlenkti lazdos, nepamiršti, kad jie nuolat kinta. Net jei dabar trūksta IT specialistų, o absolventas nenori studijuoti šios srities, į ją stoti nederėtų. Be to, patarčiau orientuotis ne tik į norus, bet ir dalykus, kuriems jaunas žmogus gabiausias. Tyrimai rodo, kad tokiu atveju pasiekimai ateityje būna aukščiausi. Net jeigu tai ir dabar kaip neperspektyvūs „nurašomi“ socialiniai mokslai“, – sako Laura Duksaitė-Iškauskienė, tiesioginės darbuotojų paieškos įmonės „MasterClass Lietuva“ vadovė.
Kaip perdėto sekimo populiarių specialybių madomis pavyzdį specialistė įvardija situaciją su vadybos išsilavinimą turinčiais asmenimis Lietuvoje. Kurį laiką jų trūko, aukštosios mokyklos pristeigė tokių programų, o dabar yra daug jų absolventų, kurie neturi darbo – jų tiesiog per daug arba jie prastos kvalifikacijos.
Anot L. Duksaitės-Iškauskienės, keičiasi ir jaunų žmonių požiūris į studijas – daugėja tokių, kuriems svarbiau tinkamai save realizuoti, o ne tik gauti diplomą. Todėl auga skaičius tų, kurie į studijas kimba ne iškart po mokyklos baigimo. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, pernai tokie asmenys sudarė 32 proc. visų priimtųjų į aukštąsias mokyklas, kai užpernai atitinkamas rodiklis siekė 29 proc.
„Darydami pauzę tarp mokyklos ir studijų jauni žmonės gali įgyti patirties, įvertinti, ką sugeba ir norėtų dirbti, ir tokiu būdu pasirinkti norimą studijuoti dalyką. Klaida yra tuomet, kai gerai besimokantys moksleiviai renkasi prestižines studijas, kur įstoti sunku, bet neturi noro studijuoti. Pavyzdžiui, jei moksleivis pažangus, tradiciškai manoma, kad jam reikia stoti į teisę, politikos mokslus“, – teigia L. Duksaitė-Iškauskienė.
Pasak jos, dabar labiausiai trūksta techninį išsilavinimą turinčių specialistų, kurie turėtų ir vadybinį išmanymą arba vadybos specialistų su technologiniu supratimu. O abiturientai turėtų rinktis labai specializuotas, nišines studijas – kaip mechanika, elektrotechnika, retesnės kalbos, tarkime, turkų, arba kultūrinės studijos, pavyzdžiui, sinologija. Kitas rekomenduotinas pasirinkimas – fundamentalieji mokslai, mat jų pritaikomumas yra gana platus.
Tendencijos rodo, kad šiais metais galima tikėtis didesnio stojančiųjų į technikos mokslus antplūdžio. Į populiariausių egzaminų trejetuką šiemet patenka valstybinis matematikos brandos egzaminas (jį pasirinko 16 538 kandidatai). Daugiau kandidatų pasirinko ir informacinių technologijų, chemijos, fizikos egzaminus.
