Beveik prieš mėnesį Radviliškyje nelaimingo atsitikimo metu buvo sužalotas 12-metis Aurimas Čepas. Po kelių operacijų berniukas pamažu sveiksta Kauno klinikose, o mokykla, kurioje jis mokosi, paskelbė iniciatyvą — padėti moksleiviui įsigyti tokį pėdos protezą.
Nelaimė tykojo pakeliui į namus
Spalio 15-oji Gražinos pagrindinės mokyklos penktokui Aurimui buvo įprasta diena mokykloje. Apie pusę dvyliktos berniukas kartu sesute patraukė namo. Jaunesnė sesutė pasuko jau įprastu keliu — per pėsčiųjų tiltą virš geležinkelio bėgių, o Aurimas patraukė tiesiai per bėgius. Kelią vaikui pastojo tuo metu ant bėgių stovėjęs traukinys.
Dažnas radviliškietis žino: geležinkelis — tai pavojaus ruožas, jei prarandi atidumą. Taip nutiko ir Aurimui.
Aurimas vėliau savo tėvui Dainiui Čepui papasakojo bandęs perlipti per ant bėgių stovėjusio traukinio vagonų sankabas, tačiau koja įstrigusi į kažkokį agregatą, kuris besisukdamas sunkiai sužalojo pėdą, sutraiškė kaulą aukščiau čiurnos.
Ant bėgių gulintį sužalotą berniuką pastebėjo Čepų kaimynė, kuri apie nelaimę pranešė medikams ir tėvui. Vaikas skubiai nuvežtas į Radviliškio ligoninę, iš jos — į Kauno klinikas.
Klinikose Aurimui iškart buvo atliktos dvi operacijos. Medikai operavo sužalotą berniuko galvą ir bandė išgelbėti koją. Po šešių valandų trukusios operacijos paaiškėjo, jog kojos išgelbėti nepavyks. Tuomet buvo priimtas sprendimas nujauti ją aukščiau čiurnos.
Atsigavusiam po operacijos sūnui tai buvo didžiausias smūgis po mamos mirties prieš porą metų.
„Keletą dienų sūnus buvo sunkios psichinės būsenos, — pasakojo berniuko tėvas D. Čepas. — Aurimui, kuris nuo mažens mėgo sportuoti, žaisti krepšinį, buvo sunku susitaikyti su mintimi, kad nebebėgios kaip anksčiau, kad kiekvieno žingsnio teks mokytis iš naujo. Berniuką slėgė baimė ir mintys apie galimas draugų patyčias. Su sūnumi daug dirbo ligoninės psichologai. Jiems pavyko įtikinti Aurimą, kad dabar yra protezų, su kuriais žmogus vaikšto taip, tarsi nieko ir nebuvę“.
Aurimas pamažu atsigauna, po poros savaičių jis turėtų būti išleistas į reabilitaciją sanatorijoje. Tuomet vaiko laukia naujas išbandymas — protezo parinkimas, mokymas vaikščioti su juo.
Prašoma pagalbos
Tam, kad Aurimas gyventų normalų gyvenimą, būtinas elektroninis protezas. Jis kainuoja apie 30 tūkstančių litų ar kiek daugiau. Pusę šios sumos dengtų Ligonių kasos. Likusi pusė — labai dideli pinigai šeimai.
Pasak Aurimo klasės auklėtojos Danguolės Juočbalienės, mintis apie pagalbą berniukui kilo kažkuriam iš mokytojų, kai paaiškėjo suma, kurią tektų primokėti už protezą. „Tuomet ir sumanyta kreiptis į geros valios žmones“, — sakė auklėtoja.
Mokyklos bendruomenė kreipėsi į visus norinčius ir galinčius paaukoti, kiek gali, kad Aurimas vėl galėtų vaikščioti.
Norintiems ir galintiems paaukoti Radviliškio Gražinos pagrindinė mokykla atidarė sąskaitą AB Šiaulių banke Aurimui Čepui paremti: LT 757181400001130273.
„Į Radviliškį atsikėlėme gyventi tik šių metų vasarą. Sūnus Gražinos pagrindinę mokyklą lanko pirmus metus, tad tokio pedagogų rūpesčio tikrai nesitikėjau“, — sakė Aurimo tėvas, sujaudintas dėmesio savo sūnui.
Saulius Juškevičius
