Patyčių problema aktuali buvo visais laikais. Tik keičiantis kartoms, keičiasi patyčių pobūdis. Naujausias tyrimas atskleidė, kad net kas penktas vaikas Lietuvoje yra patyręs patyčias elektroninėje erdvėje.
Patyčios ir socialiniuose tinkluose
Viena vertus, tai neturėtų stebinti: auganti nauja karta, skirtingai nuo savo tėvų, daugiau laiko praleidžia elektroninėje erdvėje nei su draugais spardydami kamuolį. Tačiau nerimą kelia tai, kad patyčias virtualioje erdvėje sunkiau atpažinti, pastebėti ir sustabdyti.
Panevėžio miesto apylinkės teisme netrukus bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje du jaunuoliai kaltinami nepilnamečio privedimu prie savižudybės. Išsityčioję iš šešiolikamečio, vaikinai visa tai nufilmavo ir vėliau žeminančius vaizdus išplatino internete. Apie tai sužinojęs nepilnametis nusižudė.
Ir tai nėra išimtinis atvejis: daugybė vaikų dėl patyčių jaučiasi nelaimingi, prislėgti, jiems trūksta pasitikėjimo savimi, net suserga depresija, atsisako eiti į mokyklą.
Naujausias tyrimas, kuriam vadovavo Lietuvos sveikatos universiteto profesorius Apolinaras Zaborskis, rodo, kad tik kas trečias vaikas Lietuvoje nėra susidūręs su patyčiomis. Palyginti su kitomis šalimis, patyčių dažnis Lietuvos mokyklose kol kas lieka pats didžiausias.
Kaip teigia „Vaikų linijos“ vadovas daktaras Robertas Povilaitis, pastaraisiais metais stebima tendencija, kad patyčios iš realaus gyvenimo persikelia į virtualią erdvę. Tai pasireiškia įvairiomis formomis: į elektroninę erdvę, ypač socialinius tinklus, keliamos nuotraukos, kuriose vaikai užfiksuoti nelabai gražioje vietoje ar nepatogioje situacijoje, arba pradedama šaipytis ir juoktis iš nuotraukų, kurias įkelia patys paaugliai.
Taip pat dažnas atvejis, kai bendraamžiai atstumiami ar ignoruojami ne tik gyvai bendraujant, bet ir socialiniuose tinkluose išmetant ar nepriimant į draugų ratą. Patyčios gali pasireikšti ir kitomis komunikacijos priemonėmis, pavyzdžiui, siuntinėjant įžeidžiamas ar grasinamas žinutes mobiliuoju telefonu.
„Panašumas su tradicinėmis patyčiomis tik tas, kad pagrindinis tikslas yra įskaudinti kitą žmogų. O skiriasi tuo, kad patyčios internete gali pasiekti labai didelę auditoriją. Pavyzdžiui, jeigu klasėje patyčias pamatys 20–30 žmonių, internete paviešinus nufilmuotą vaizdelį peržiūrų skaičius gali išaugti iki šimtų, tūkstančių ar net milijonų. Ir tos patyčios internetinėje erdvėje gali likti ilgam laikui, jeigu filmuota medžiaga nebus išimta. Be to, jeigu patyčias vaikas patyrė dieną mokykloje, grįžęs namo jis galės jaustis saugesnis, o internete jos išliks 24 valandas per parą“, – pastebi R. Povilaitis.
Renkasi silpnesnius
Nupiešti besityčiojančiojo portretą, anot „Vaikų linijos“ vadovo, gana sunku. Dažnai toks vaikas yra populiarus ir mėgstamas bendraamžių, gebantis patraukti ir kitus vaikus, nes patyčioms reikia „palaikymo komandos“.
„Patyčios yra tam tikras jėgos demonstravimas. Vaikas, kuriam nesiseka bendrauti su kitais, yra vienišas, vargu ar patrauks ir kitus į patyčias. Dažniausiai besityčiojantys vaikai yra populiarūs, mėgstami ir nemato problemos, kad skriaudžia kitus. Ir aukas jie renkasi silpnesnes, ieško tokių, kuriuos tikrai galės nuskriausti, pažeminti, kurie neduos atgal, nesugebės apsiginti. Prieš pasirinkdami savo auką, jie ilgai stebi, prie kurio galėtų prikibti ir patys nenukentėti“, – „Sekundei“ teigė R. Povilaitis.
Kaip vaikas sugebės susidoroti su patyčiomis, labai priklauso ir nuo aplinkos bei tėvų. Tačiau neabejotinai patyčios yra vienas iš rizikos veiksnių atsirasti psichologinėms sveikatos problemoms. Jeigu vaikas, iš kurio tyčiojamasi, laiku nesulaukia pagalbos ir net neturi su kuo apie tai pasikalbėti, gresia tam tikri sveikatos sutrikimai nuo nerimo, depresijos iki mokymosi sunkumų ar mokyklos nelankymo. Kuo patyčios ilgiau tęsiasi ir yra dažnesnės, tuo pasekmės gali būti skaudesnės.
„Labai svarbu, ar vaikas, kuris susidūrė su patyčiomis, turi apsauginių veiksnių. Yra ir tokių, kurie patiria patyčias, bet su dideliais sunkumais nesusiduria, nes yra kas juos gali palaikyti. Vaikams, kurie turi supratingus ir rūpestingus tėvus, su kuriais gali atvirai pasikalbėti, atlaikyti tą sunkią patirtį daug lengviau. Todėl tėvams itin svarbu jau nuo mažų dienų kurti pasitikėjimą, kad vaikas nebijotų atsiverti“, – kalbėjo „Vaikų linijos“ vadovas.
Pažaboti patyčias įmanoma
Kalbant apie patyčių problemą svarbu ne tik artimų žmonių palaikymas ir pagalba, bet ir priemonės, galinčios visa tai sustabdyti. R. Povilaičio teigimu, kalbant apie patyčias virtualioje erdvėje, iškyla tam tikra problema, kad vis dar daugelis tėvų ir net pedagogų nežino būdų, kaip galima būtų pažaboti šį reiškinį.
„Mokyklos jau vis daugiau turi patirties, kaip kovoti su tradicinėmis patyčiomis, įvairių prevencinių programų. Tačiau dabar vis dažniau patyčios keliasi į internetinę erdvę, įgauna naujas formas. Internetas nėra tokia pati aplinka kaip mokykloje, kurioje apibrėžtos žmonių atsakomybės“, – pastebi R. Povilaitis.
Pažaboti patyčias internetinėje erdvėje įmanoma, tačiau reikia žinoti priemones ir būdus, kaip tai padaryti. Į šį darbą turi įsitraukti ir suaugusieji.
Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose, kur dažniausiai gana daug patyčių apraiškų, yra tam tikri įrankiai, kaip užblokuoti žmones, kurie žemina ar tyčiojasi, ir apie tai pranešti socialinių tinklų administracijai.
Taip pat labai svarbu galimas patyčias išsisaugoti ir vėliau pateikti atitinkamoms institucijoms kaip įrodymą. Kovoti su patyčiomis internete gali padėti ir „Karštoji linija“, pasiekiama www.draugiskasinternetas.lt. Patarimų, kaip kovoti su patyčiomis bei sulaukti pagalbos, galima gauti ir „Vaikų linijoje“.
„Metodų ir priemonių, galinčių sustabdyti patyčias, tikrai yra. Aišku, nėra garantijos, kad tai pavyks iš pirmo karto, bet labai svarbu, kad pats vaikas, iš kurio yra tyčiojamasi, kreiptųsi pagalbos, tada tokios situacijos sprendžiamos daug sparčiau“, – sakė R. Povilaitis.
Internetu tyčiotis lengviau
Dainius Čerbulėnas, psichologas
Patyčios nėra naujas reiškinys mūsų visuomenėje. Jos visada egzistavo, tik buvo mažiau pastebimos. Visada būdavo tokių, kurie tyčiodamiesi iš kitų norėdavo išlieti savo agresiją, susikaupusias neigiamas emocijas, žemindami kitus savotiškai pasitikrinti save, įrodyti sau ir kitiems, kad yra pranašesnis ir geresnis.
Patyčios yra ankstyvosios paauglystės bruožas. Tik dabar jos yra gerokai dažnesnis reiškinys, neretai kylantis dėl aprangos, šeimos socialinio statuso, net dėl per prasto išmaniojo telefono. Be to, patyčios įgauna vis naujas formas – keliasi į internetinę erdvę. Internetu tyčiotis iš kitų gerokai lengviau, nes kai nematai žmogaus, nejauti ir atsakomybės. Neretai pasakyti įžeidų žodį gyvai vengiama, bet internetu tai padaryti nesunku. Ir čia nėra vien tik berniukų problema. Kartais mergaitės net pranoksta juos savo žiaurumu.
Su tarp paauglių plintančiomis patyčiomis turi dirbti visa komanda: ir tėvai, ir pedagogai, ir vaikai. Be to, tėvai turi nuolat domėtis, ką vaikai veikia prie interneto, nors tai nėra lengva. Jeigu nieko nebus daroma, pasekmės gali būti itin skaudžios, patyčios jautresnį, socialiai pažeidžiamą vaiką gali privesti net prie depresijos ar savižudybės.
Lina DRANSEIKATĖ
