„Pirmas kartas? Jo aš nepamiršiu niekada. Galbūt skambės juokingai, bet jis buvo netgi įsimintinesnis, nei „pirmas kartas“ su mergina“, - paklaustas apie savo pirmąjį šuolį parašiutu atkerta vilnietis Lukas (24 m.). Gal kai kurie pamanys, kad jam tiesiog nepasisekė su mergina, bet tie kas išbandė parašiutizmą − žino: pirmasis šuolis įstringa visam gyvenimui.
Parašiutizmas – ekstremalus sportas, kuris turi gerbėjų visame pasaulyje. Jo mėgėjai nuolat kuria naujus būdus kaip panaudoti parašiutą ir kaip jį tobulinti. Pagrindinę parašiuto funkciją – saugiai nusileisti iš aukštai – papildė adrenalinas, savęs išbandymas, greitis ir daug kitų. Jei XX amžiaus pradžioje dauguma šuolių su parašiutu vykdavo kariniais tikslais, tai dabar didžiąją dalį šuolių atlieka sporto mėgėjai.
Šiek tiek istorijos
Parašiuto istorija siekia XV amžių. Pirmasis šio išradimo šaltinis yra 1470 metų nežinomo Italijos išradėjo piešinys, kuriame buvo pavaizduotas krentantis žmogus prisitvirtinęs kūgio formos įrenginį.
Tiesa, įrenginio matmenys buvo gerokai per maži, kad jis iš tiesų leistų žmogui saugiai nusileisti iš aukštai. Tačiau kai kurie istorikai teigia, kad tai galėjo „pakišti mintį“ vienam garsiausių istorijoje mokslininkų ir išradėjų Leonardui da Vinči, nes tuo metu dauguma inžinierių ir išradėjų dalinosi savo idėjomis.
1485 metais Leonardas da Vinči sukūrė tikslų parašiuto brėžinį, kuris turėjo leisti žmogui saugiai nusileisti iš aukštai. Tai buvo piramidės formos parašiutas su šonuose pritvirtintais mediniais rėmais. 2000 metais britų parašiutininkas Adrian Nicholas sėkmingai išbandė da Vinčio išradimą. Būtent todėl garsusis italas ir laikomas parašiuto išradėju.
Parašiutizmas Lietuvoje
Mūsų šalyje parašiutizmas oficialiai gyvuoja kiek daugiau nei 70 metų. Tačiau yra žinių, jog dar XIX a. pabaigoje mūsų piliečius stebino parašiutininkai iš Rusijos. Lietuviai parašiutus pradėjo naudoti tik 1927 metais aviacijos tikslais. Tiesa, tuomet niekas jais nepasitikėjo. Po metų aviacijos žvalgas V.Morkus sėkmingai išbandė italų gamybos parašiutą. O dar vėliau jų pagalba išsigelbėjo lakūnas. Nuo tada į šiuos įrenginius žmonės ėmė žiūrėti drąsiau.
Dabar Lietuvoje populiarus pramoginis parašiutizmas. Šio sporto klubai yra Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės ir kituose miestuose. Kasmet rengiamos Lietuvos profesionalų parašiutizmo varžybos.
Pradedantiesiems
Lietuvos parašiutų sporto klubai suteikia galimybę kiekvienam norinčiam išmėginti save šiame sporte. Šokti parašiutu galima nuo 14 metų iki tol, kol leis jūsų sveikata. Pirmasis šuolis kainuoja maždaug nuo 200 iki 520 litų. Viskas priklausys nuo to kaip jūs norite šokti ir su kokia įranga.
Pradedantiesiems siūlomi 4 tipų šuoliai: šuolis kupolo formos parašiutu (iš 800 metrų aukščio, mažai valdomas), šuolis sparno tipo parašiutu (1200 metrų aukštis, lengvai valdomas), šuolis tandemu (naujokas „prisegamas“ prie instruktoriaus ir šoka iš 3000 metrų kartu) bei šuolis su dviem instruktoriais, kurie lydės jus iki pat žemės (šoka iš 3000-4000 metrų aukščio).
Pirmojo šuolio įspūdžiai
Pirmąjį savo šuolį parašiutu ekstremalaus sporto mėgėjas Lukas atliko būdamas vos 15 m. amžiaus. Tada nuvykęs su tėčiu ir jo bendradarbiais į Kyviškių aerodromą jis turėjo būti tik stebėtojas, bet sužinojęs, jog parašiutu šokti galima nuo 14 metų amžiaus paprašė tėčio leisti šokti ir jam. Po maždaug tris valandas trukusio instruktažo, vaikinui buvo uždėtas parašiutas ir jis su daug vyresniais už save bendraminčiais nužingsniavo į lėktuvą.
„Baimę pajutau tik kai lėktuvas ėmė kilti. Tiesa, bijojau mažiausiai iš visų lėktuve sėdėjusių parašiutininkų, kurie už mane buvo bent 20 metų vyresni. Galbūt dėlto, kad dar buvau vaikas ir į viską žiūrėjau su dideliu entuziazmu“, - paklaustas kokie jausmai užplūdo artėjant lemiamai akimirkai pasakojo jaunuolis. Lukas prie lėktuvo durų žengė paskutinis. Užsidegus žaliai lemputei, reiškiančiai, kad metas šokti, jis nei kiek nesudvejojo.
„Užsimerkiau ir šokau. Nebebuvo kada dvejoti. Tai ir buvo pati baisiausia akimirka, nes reikėjo peržengti save, savisaugos instinktus. Būtent šią vietą pamenu geriausiai, - prisimena vaikinas, - keletas apsivertimų ore, parašiutas išsiskleidė ir užplūdo neapsakomi teigiami jausmai. Manau, norint juos patirti, reikia pačiam tai išbandyti. Jų neįmanoma nupasakoti. Na o po to sekė nuostabi kelionė žemyn ir kiek nevykęs nusileidimas į žolę”, - šypsosi Lukas.
Po šio karto Lukas dar 14 sykių šoko parašiutu. Tiesa, jis pripažįsta, kad lyginant su profesionaliais šuolininkais ir didžiaisiais šio sporto entuziastais tai nėra daug, tačiau jam to pakanka. Jo nuomone tai puikus būdas atsikratyti neigiamomis emocijomis ir „pasikrauti“ teigiamomis visiems metams.
Kiekvienas parašiutininkas, turbūt, galėtų pateikti savų argumentų, kodėl verta išmėginti šį sportą bent kartą: vieni sakys, kad reikia išmėginti „paukščio skrydį“, kiti, jog kiekvienam žmogui reikia išbandyti savo galimybes. Ir, galbūt, jie visi yra bent iš dalies teisūs. Na, o mes tiesiog tikime, kad nusibodus rutinai ar gyvenimui pasirodžius pilkesniu nei jis iš tiesų yra, tai būtų puikus būdas „įkvėpti“ pozityvių emocijų.
Mindaugas Šavėla
